Agurkų šaknų puvinys (Fusarium Rhizoctonia)
Šaknų puvinys mūsų respublikos šiltnamiuose labai dažna, žalinga agurkų liga.
Pasodinus šia liga apsikrėtusius daigus, agurkai suserga gana greitai. Paruduoja tik ką pradėjusių derėti (arba dar anksčiau) augalų šaknies kaklelis ir šaknys. Neilgai tiukus pagrindinė šaknis pasidaro tamsiai ruda, sutrūkinėja, o paviršiniai audiniai supūva. Apatiniai jų lapai saulėtomis dienomis apvysta, palaipsniui gelsta ir nudžiūsta. Agurkų šaknų puvinį dažniausiai sukelia Fusarium genties grybai. Jie vystosi intensyviau už kitus šaknų puvinio sukėlėjus. Todėl ant sergančių augalų stiebų prie žemės paprastai susiformuoja rausvos apnašos. Tai
Fusarium genties grybams būdingos konidijos, chlamidosporos ir grybiena.
Nuo šaknų puvinio smarkiai nukenčia agurkai, augantys nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, jeigu dirvos ar skaldos temperatūra nukrinta žemiau +16—18 °C arba pakyla virš +28—30 °C. Šiai ligai ne tokie atsparūs dažnai ir gausiai laistomi stipria srove per šaltu vandeniu (kai dirvos drėgnumas didesnis kaip 90%) bei mineralinėmis trąšomis per gausiai tręšiami agurkai. Neatsparūs jie būna ir tada, kai apdžiūsta šaknys.
Apsaugos priemonės. Laikytis agrotechnikos reikalavimų. Reguliariai keisti skaldą ar žemę nauja tinkamos sudėties gerai paruošta žeme. Dezinfekuoti žemę. Įterpti į šiltnamių žemę trichodermino. Sėti beicuotą sėklą. Šalinti susirgusius, jau nykstančius augalus. Pastebėjus šaknų puvinį, daryti viską, kas skatina agurkus leisti pridėtines šaknis. Šiltnamiuose palaikyti normalią temperatūrą bei drėgnumą.