RŪGŠTYNĖS

Rūgštynės – daugiametis augalas, turintis vitaminų C, A, B2, PP, mineralinių druskų – geležies, kalio; citrinų, obuolių, rūgštynių rūgščių, rauginių medžiagų.

Maistui vartojami lapai, kol augalas dar neišleidęs žiedinių ūglių. Iš rūgštynių gaminamos sriubos, jos vartojamos ruošiant pyragėlių įdarus, konservuojamos žiemai.

Rūgštynės sėjamos balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje į bet kokią dirvą. Kad išaugtų sultingi ir dideli lapai, į lysvę dedama 2-3 kg perpuvusio mėšlo.

Sėklos sėjamos 2 cm gyliu, tarpueilių plotis -25 cm. Rūgštynės sudygsta po 10-15 dienų. Prieš sėją sėklos 2-3 dienas laikomos drėgname audinyje.

Lapai skinami 2 kartus per mėnesį. Žiedyn-kočiai išpjaunami, kad rūgštynių sėklos nenubirtų į dirvą.
Maždaug liepos mėn. lapuose pradeda kauptis rūgštynių rūgštis, žalinga organizmui. Lapai tuo metu sukietėja, praranda maistinę vertę.
Rūgštynes galima sėti ir vasarą, kad rudenj išaugtų jaunų lapų.
Rūgštynės – šalčiui atsparus augalas, bet auginant žemose, drėgnose vietose žiemai mulčiuojamos – užberiamos 5 cm storio pjuvenų arba durpių sluoksniu.