PIPIRMĖTĖ

Pipirmėtė – daugiametis žolinis šalčiui atsparus augalas, išaugantis iki 70-100 cm. Jos žiedai blyškiai violetiniai, varpos formos. Mėtų kvapas malonus, veikia gaivinamai. Pagrindinė sudedamoji dalis -mentolas.
Mėtų lapų nuovirai ir trauktinės dezinfekuoja, gerina virškinimą, naudojamos sergant astma, neuroze, esant padidėjusiam jautrumui, kaip nuskausminanti priemonė. Švieži ir džiovinti mėtų lapai vartojami arbatai, keptai mėsai ir paukštienai paskaninti.
Pipirmėtės auginimas lysvėje
Ji gerai auga drėgnose, derlingose dirvose, gerai apšviestose vietose ir pa-unksmėje. Toje pačioje vietoje auga apie 10 metų. Mėtų kokybė geresnė, kai jos vienoje vietoje auginamos 3-4 metus, o po perkeliamos kitur. Kad mėtos neiš-siplėstų po visą daržą, kai kurie sodininkai jas augina geležiniuose lankuose, nuimtuose nuo medinių statinių.
Lysvė ruošiama pavasarį. Į1 m2 dedama 3-4 kg perpuvusio mėšlo arba komposto, 1-3 šaukštai pelenų. Po to lysvė sukasama 20-25 cm gyliu, pasodinamos šaknelės, ūgliai arba atlankos, paimtos nuo senų kerų.
Augalai sodinami taip, kad atstumas eilėse ir tarp jų būtų po 50 cm. Pasodinus 2-3 kartus per savaitę palaistomą, kad greičiau prigytų. Norint išauginti daugiau šoninių atžalų, pagrindinė stiebo viršūnėlė nugnybia-ma, kai augalo aukštis yra 20-25 cm
Mėtos laistomos vieną kartą per savaitę po 12-15 l/m2. Tręšiama vieną kartą – anksti pavasarį, prie augalo pabarstant perpuvusio mėšlo arba komposto – po 1 kibirą į 1 m2, beriama ir 2-3 šaukštai pelenų.
Mėtos pjaunamos 2-3 kartus per vasarą, pradėjus žydėti. Stiebai nupjaunami prie pat žemės, nuplaunami ir išdžiovinami pavėsyje. Džiovintos mėtos laikomos sandariai uždarytuose stikliniuose induose arba popieriniuose maišeliuose.
Be pipirmėtės, dar auginama garbanotoji, ilgalapė ir Roilio mėta.
-

Leave a Reply