VAISTINĖ MELISA (CITRININĖ MĖTA)
Melisa – vaistinis, daugiametis 40-60 cm augalas. Stiebas tiesus, keturbriaunis. Žiedai balti, violetiniai arba rožiniai, išauga viršutinių lapų pažastyse.
Melisa vadinama bičių žole, nes žydėjimo metu pritraukia daug bičių. Antžeminės augalo dalys turi stiprų ir malonų citrinų kvapą. Jos lapuose yra eterinių aliejų, kurie suteikia citrinų aromatą ir kartoką skonį, vitamino C, karotino, rauginių medžiagų.
Melisos ištraukos vartojamos sergant širdies ligomis, esant nemigai, neurozei, podagrai, kraujospūdžiui sumažinti.
Švieži ir džiovinti lapai bei jauni ūgliai vartojami ir gaminant maistą – paskaninti grybams, žuvims, laukinienai, dedami į salotas, kompotus, gėrimus.
Melisos auginimas lysvėje
Melisa – šilumamėgis augalas, žiemą lysvėje ji užberiama pjuvenomis, durpėmis arba lapais. Toje pačioje vietoje auginama 4-5 metus, po to sodinama kitoje vietoje.
Melisa auginama lengvose derlingose dirvose sėjant sėklomis, sodinant šaknų gabaliukais arba augalo ūgliais. Į lm2 lysvės beriama 1 kibiras perpuvusio mėšlo arba komposto, 1 stiklinė pelenų ir 2 šaukštai bet kokių sudėtinių trąšų. Lysvė sukasama kastuvo gyliu, išlyginama, palaistomą srutų arba vištų mėšlo skiediniu (1 stiklinė 10-iai l vandens) po 5 l/m2.
Daigams melisos sėklos sėjamos kovo mėn. į nedideles dėžutes. Į lysvę daigai sodinami gegužės pradžioje 25-30 cm tarpais. Laistoma 1-2 kartus per savaitę po 8-10 l/m2.
Kiekvieną pavasarį augalai tręšiami: 10-yje l vandens išmaišoma 0,5 l srutų ir 1 šaukštas nitrofoskos.
Rinkimas, džiovinimas ir laikymas
Žalioji masė ruošiama augalams pradėjus krauti pumpurus, antrą kartą – po 25-30 dienų. Stiebai su lapais nuplaunami, išdžiovinami pavėsyje, baigiami džiovinti 25-30 °C temperatūroje, sudedami į sandariai uždaromus stiklinius indus, saugomi tik vienerius metus, nes praranda savo kvapą. Melisos sėklos išlaiko daigumą 2-3 metus.