Vaistinė juozažolė

Vaistinė juozažolės auginimas

Juozažolė – daugiametis žolinis puskrūmis. Varpų formos žiedai, susidarantys ūglių galuose, yra tamsiai mėlyni, rausvi arba balti.
Švieži ir džiovinti lapai bei žiedai yra malonaus kvapo, kamparo skonio. Juoza-žolės šakelė dedama konservuojant agurkus ir pomidorus, vartojama įvairiems daržovių ir žirnių patiekalams paskaninti. Dėl aštraus kvapo į patiekalus jos dedama labai mažai.
Juozažolė – vienas seniausių vaistinių augalų. Vartojamos jos ištraukos arba nuovirai, sergant skrandžio ir žarnyno, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, reumatu, esant dideliam prakaitavimui, kaip raminanti priemonė.

Juozažolė yra medingas augalas, todėl ją galima sėti prie šiltnamio arba lysvės, kur auga agurkai, – ji privilioja bites, kurios apdulkina augalus.
Lysvės paruošimas ir auginimas
Juozažolė gerai auga lengvose, derlingose dirvose. Toje pačioje vietoje auginama 4-5 metus. Dauginama sėklomis ir krūmo dalijimu.
Į 1 m2 lysvės dedama 5-6 kg perpuvusio mėšlo ir 2-3 šaukštai sudėtinių trąšų (nitrofoskos, nitroamofoskos, daržo žemės mišinio). Lysvė sukasama 20-25 cm gyliu, išlyginama ir lengvai suspaudžiama.
Į lysvę sėklos sėjamos balandžio mėn., kai tik nutirpsta sniegas. Juozažolę galima sodinti ir daigais, tada sėklos sėjamos kovo mėn.
Juozažolės sėklos labai mažos, todėl sėjamos tik 0,3-0,5 cm gylyje. Giliau pasėjus jos sudygsta vėliau arba visai nesudygsta.
Kai augalai išauga iki 5-6 cm, sodinami į lysvę. Tarpueilių plotis 50-60 cm, tarpai tarp daigų – 25-30 cm. Sklypelyje pakanka 1 m2 pasėlio.
Vasarą laistoma 1 kartą per savaitę po 12-15 l/m2, ravima ir purenama žemė.
Rinkimas ir džiovinimas
Patiekalams paskaninti juozažolės lapeliai skinami visą vasarą.
Džiovinimui juozažolė pjaunama, kai pradeda žydėti – birželio pabaigoje. Nupjauta žolė nuplaunama, surišama nedideliais kuokšteliais ir džiovinama pakabinta pavėsyje. Išdžiovinta juozažolė sudedama į stiklinius indus ir sandariai uždengiama polietileniniais dangteliais.
-

Leave a Reply