Tai daugiametis, žolinis, medingas citrinos kvapo augalas. Stiebas stačias, 50-60 cm aukščio, dažnai šakotas. Lapai 6-8 cm ilgio, kofuoti, kiaušiniški. Kaip vaistinis augalas, melisa žinoma dar nuo Avicenos laikų. Melisos preparatais gydomas skrandžio uždegimas, raminami reumatiniai skausmai. Šviežia ir džiovinta žolė vartojama patiekalams paskaninti. Lapai ir žiedai skleidžia
malonų citrinos kvapą.
Gerai auga priesmėlio ir priemolio dirvose. Sėklos sėjamos į dėžutes šiltnamyje, inspekte arba kambaryje balandžio pradžioje. Sėjama 5-6 cm tarpueiliais, 0,5-1 cm gyliu. Sudygimui palankiausia 20-24 °C temperatūra.
Pradėjus formuotis tikriesiems lapeliams, melisos daigai retinami 4-5 cm atstumais.
Gegužės 17-29 dienomis daigai sodinami j dirvą 60- 70×30 cm atstumais. Pirmaisiais auginimo metais tik vešliai auganti melisa pjaunama prieskoniams ar vaistams vasaros pabaigoje. Vėlesniais metais pradedama pjauti tada, kai
šakelės išauga iki 20-25 cm. Visas žolės derlius pjaunamas prieš žydėjimą, paliekant 10 cm ražieną.
Vaistinės melisos žolę reikia gerai išdžiovinti, kad lapai ir stiebai neparuduotų. Džiovinama labai gerai vėdinamoje nesaulėtoje patalpoje. Išdžiovinta laikoma sausoje vietoje, sandariai uždaryta. Vienoje vietoje melisa auga 4 metus.