Vaistinė ramunėlė
Graižažiedžių šeimos vienmetis neaukštas žolinis augalas. Šaknis liemeninė, stiebas stačias arba gulsčias, išsidraikęs, plikas, labai šakotas, tuščiaviduris. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti, pliki.
Stiebas ir šakutės baigiasi pavieniais žiedų graižais. Skraistė sudaryta iš pailgų, čerpiškai išsidėsčiusių pieviniais pakraščiais skraistlapėlių. Kraštiniai graižo žiedai piesteliniai, liežuviški, su trimis danteliais, balti. Viduriniai žiedai dvilyčiai, vamzdiški, su danteliais, geltoni. Pražysta gegužę ir žydi beveik iki rugpjūčio pabaigos. Vaisiai subręsta rugpjūtį.
Vaistiniu atžvilgiu jai lygiavertė bevainikė ramunė. Šios ramunės graižai be liežuviškų žiedų, tik su vamzdiškais. Žiedai gelsvai žali, keturdantėmis viršūnėmis. Kvapas malonus.
Vaistams naudojami vaistinės ramunės graižai. Jie skinami tada, kai liežuviški žiedai yra horizontalioje padėtyje, o vamzdiški tik pradeda žydėti. Nuskinti žiedai paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami nesaulėtoje, gerai perpučiamoje patalpoje.
Bevainikė ramunė džiovinama taip pat. Nors medicinoje naudojama ir vaistinė, ir bevainikė ramunės, rinkti ir džiovinti jas reikia atskirai.
Vaistinės ramunės graižuose yra mėlynos spalvos eterinio aliejaus, kurio pagrindiniai komponentai yra šie: chamazulenas, terpenas, seskviterpenas, kadinenas. Be to, graižuose yra organinių rūgščių, B, C, K vitamino ir kitų medžiagų.
Ramunių (vaistinės ir bevainikės) arbata vartojama viduriuojant, sutrikus menstruacijoms, prakaito išsiskyrimui skatinti, burnai, akims skalauti, plauti žaizdoms, vonioms, klizmoms, nuo skrandžio spazmų. Chamazulenas sustiprina audinių regeneracijos procesą, mažina skausmus. Juo gydoma bronchinė astma, gastritas, kolitas, taip pat egzemos bei rentgeno spindulių nudegimai. Eterinis aliejus mažina dujų susidarymą virškinimo trakte ir pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis.
Tradicinėje medicinoje ramunės žiedų nuovirai vartojami gydyti kepenų ir tulžies pūslės ligas, peršalimą, taip pat egzemą ir išbėrimus.