Kartusis kietis (pielynas)

Kartusis kietis (pielynas)

Graižažiedžių šeimos daugiametis gana aukštas žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknis liemeninė, šakota.
Stiebai tiesūs, viršutinėje dalyje šakoti, briaunoti, lapuoti, pasidengę
tankiais pūkeliais, todėl augalas atrodo sidabriškai pilkas. Stiebo pagrinde lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaldyti, į viršūnę lapkočiai trumpesni, lapai smulkesni ir mažiau suskaldyti, o viršuniniai sveiki ir smulkūs. Žiedynai – maždaug 3 mm skersmens nulinkę, rutuliški graižai, sukrauti ant trumpų šakučių į vienašales kekes, kurios sudaro šluotelę. Visi žiedai vamzdiški, geltoni, smulkūs; taurelės nėra. Vaisiai rusvi, pailgi, smulkūs lukštavaisiai. Žydi beveik visą vasarą.
Auga panamėse, sausuose šlaituose, šiukšlynuose, dykvietėse, pušynuose. Paplitęs visoje Lietuvoje.
Vaistams vartojama žolė arba tik lapai. Žydinčios viršūnės su lapais (25 cm ilgio) pjaunamos augalams žydint. Lapai skinami prieš žydėjimą ir žydėjimo pradžioje. Geriausia skinti tada, kai augalai išleidžia plonus ūglius.
Džiovinamas pavėsyje. Pelynui būdingas stiprus, aromatingas kvapas ir kartus, aitrus skonis. Išdžiovintą žaliavą reikia pakuoti, nes ji greitai netenka kvapo.
Karčiojo kiečio žolėje yra įvairiausių eterinių aliejų, rauginių medžiagų, B6, C vitaminų, karotino, flavonoidų, organinių rūgščių ir kitų biologiškai aktyvių junginių.
Pelyno antpilas, spiritinė ištrauka bei ekstraktas vartojami apetitui sužadinti, kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti, nuo bendro silpnumo, anemijos, stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją.
Liaudies medicinoje pelyno nuovirai vartojami dar ir kaip kirmėles varantieji ir nuo karštligės. Jais gydoma bronchinė astma, reumatas, egzema. Tinka kompresams.
-

Leave a Reply