Plačialapis gyslotis
Daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas, su plonomis siūliškomis šaknimis. Lapai lygiakraščiai, kiaušiniški arba elipsiški, gysloti, ilgakočiai, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedstiebis belapis, apvalus, plikas arba apaugęs trumpais į viršų palinkusiais plaukeliais. Žiedynas – tanki, linijiškai cilindriška violetinė varpa. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo. Vaisius – kiaušiniška su aštuoniomis sėklomis dėžutė. Paplitęs visoje respublikoje. Auga pakelėse, pievose, pagrioviuose, prie takų.
Sveiki, su nedidele lapkočio dalimi lapai pradedami rinkti žydėjimo pradžioje ir renkami visą vasarą. Džiovinami atvirame ore pavėsyje arba pastogėje plačiai paskleisti.
Gysločio lapuose ir sultyse yra glikozido, aukubino, alkaloidų, rauginių, karčiųjų medžiagų, karotino, C ir K vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, polisacharidų.
Tradicinėje medicinoje gysločio lapai ir sultys rekomenduojami nuo kolito, gastrito (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), kaip kraujavimą stabdanti priemonė. Iš plačialapio gysločio lapų gaminamas preparatas plantagliucidas, kuriuo gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Jis normalizuoja skrandžio rūgštingumą, suaktyvina skrandžio sekrecinę funkciją. Ligoniams, turintiems skrandžio opą ir sergantiems gastritu su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, jokių plačialapio gysločio preparatų vartoti negalima.
Liaudies medicinoje ir mūsų šeimos gydymosi praktikoje šviežių ir džiovintų gysločio lapų vartojo kur kas plačiau: nuo hipertoninės ligos, viduriavimo, dantų skausmo, kosulio, inkstų ir šlapimo pūslės uždegimo, kokliušo, bronchito.
Sultims gysločio lapai skinami iki žydėjimo. Sultys ir salotos vartojamos nuo bronchito, nes tai gera antiuždegiminė ir atsikosėjimą skatinanti priemonė. Šviežius nuplautus lapus tinka dėti ant žaizdų, pūlinių, šunvočių (arba plauti jas sultimis), rožinių uždegimų, iššutusių tarpupirščių. Džiovintų lapų milteliais barstomos šunvotės, fistulinės žaizdos, iššutimai, nudegimai ir nušalimai. Labai nutukus ir gydant riebalinius navikus bei medžiagų apykaitos sutrikimus (pradinėje stadijoje), reikia gerti plačialapio gysločio, paprastojo rėžiuko ir saliero mišinio nuovirą po 1 Šaukštą 3-5 kartus per dieną prieš valgį. Nuovirui du šaukštai mišinio užpilami 1 stikline vandens ir 3 – 5 valandas paliekama, kad prisitrauktų.