Didžioji dilgelė

Didžioji dilgelė

Dilgėlinių šeimos daugiametis gana aukštas augalas, apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Stiebas stačias, keturbriaunis, apie 180 cm aukščio. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, ilgomis nusmailėjusiomis viršūnėmis, dantyti. Žiedai vienalyčiai, žali, neryškūs, susitelkę į varpas arba šluoteles viršūninių lapų pažastyse. Žydi nuo birželio mėnesio iki vėlyvo rudens. Auga prie namų, patvoriuose, miškuose, krūmuose, šiukšlynuose. Gausiai paplitusi visoje Lietuvoje.
Lapai skinami žydėjimo metu su pirštinėmis, kad nesudilgintų rankų. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba ant aukšto. Lapų nereikia perdžiovinti. Išdžiūvę jie turi būti tamsiai žali, trapūs.
Švieži dilgėlės lapai ir sultys turi K vitamino, džiovinti jo neturi. Lapuose yra rauginių medžiagų, karotinoidų, C vitamino, riboflavino, rūgščių ir kitokių junginių.
Tradicinė medicina rekomenduoja šviežius ir ypač džiovintus lapus, taip pat ir jų preparatus, stabdyti kraujavimą sergant skrandžio ir virškinimo trakto bei moteriškomis ligomis.
Liaudies medicinoje džiovintų dilgėlių nuoviras vartojamas daug plačiau. Lapų milteliai – kraujavimui sulaikyti, sultys – nuo džiovos, lapų arbata – geltligei ir hemorojui gydyti, taip pat kraujavimui iš vidaus organų stabdyti, karščiui mažinti, šaknys, virtos su cukrumi, – įsisenėjusiam kosuliui gydyti, o virti dilgėlių lapai su vynu ar medumi – nuo astmos. Plakantis šviežiomis dilgėlėmis
gydomas reumatas. Šaknų nuoviras, ištraukos, šviežios sultys vartojamos galvai plauti, plaukų šaknims stiprinti.
Išoriškai dilgėlės lapai vartojami nuo įvairiausių odos ligų, žaisdų, opų, išbėrimų, furunkulų, žvynelinės. Jaunos dilgėlės tinka maistui gaminti. Jų mitybinė vertė prilygsta ankštiniams augalams. Dilgėlės ir kiaulpienės lapų, krapų šakelių, svogūno ir česnako laiškų gydomosios salotos valgomos esant įvairiems prostatos, skrandžio ir virškinimo trakto sutrikimams, avitaminozei.
Mūsų šeimoje dilgėlės lapų ištisą vasarą deda į visas sriubas. Be to, šviežius dilgėlės lapus profilaktiškai vartoja nuo žarnyno ligų ir diatezės, jais šeria naminius paukščius, ypač kalakučiukus.
Viso augalo sultys rekomenduojamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams, tai yra nepamainomas vaistas norintiems suliesėti ir svarbus pavasarines jėgas atstatančios dietos komponentas. Vartoja jas ir kaip kraują valančią bei kraujo gamybą skatinančią priemonę. Dilgėlės sultys stimuliuoja ir skatina pagrindinę medžiagų apykaitą, o kartu su vynuogių, granatų ar obuolių sultimis palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo sistemos veiklą.
Sauna su dilgėlių vanta padeda išsigydyti lėtinį ir ūmų radikulitą, pleksitą ir kitus negalavimus.
-

Leave a Reply