Pelkinė usnis

Pelkinė usnis

Graižažiedžių šeimos šeimos augalas. Žydi gelsvai žalsvais žiedais, išsidėsčiusiais beveik dvimetrinio stiebo ir šakų viršūnėse. Žydi visą vasarą; paplitęs kaip piktžolė. Abu šie augalai vartojami tik liaudies medicinoje, nes dar nepakankamai ištirti. Mūsų Šeimos gydymo praktikoj paprastosios usnies šaknų nuovirai ir plikiniai buvo vartojami kaip bakterijas naikinantieji, skausmą malšinantieji, antiuždegiminiai vaistai. Tai liaudies gydytojams buvo žinoma nuo senų senovės. Šiuos nuovirus ir šutinius darė ir iš vienų usnies šaknų, ir iš mišinių su kitais vaistiniais augalais. Jais gydydavo virškinimo trakto negalavimus, kepenų ir tulžies, inkstų ir šlapimo takų bei visas peršalimo ligas.
Prakaitą varė usnies šaknų nuoviru: 1 valg. šaukštas prieš valgį 2-3 kartus per dieną.
Kaip gydomąją žaliavą mes renkame usnies lapus, žiedynus, plonąsias šakneles bei šaknis ir džioviname tamsioje vietoje.
Liaudies medicinoje usnies žiedų, lapų ir šaknų nuovirai bei plikiniai vartojami nuo virškinimo trakto ir įvairiausių odos susirgimų, bet nedidelėmis dozėmis ir prižiūrint gydytojui- augalas turi toksinių medžiagų. Mūsų šeimoje usnių žiedynus maišė su kitais vaistiniais augalais, o jauno augalo sultimis gydė piktybinius skrandžio auglius ir odos susirgimus.
-

Leave a Reply