Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria)
Daugiametis 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebas stačias, viršutinė dalis šakota, lapai plunksniški, žiedynas – tanki šluotelė. Vainiklapiai balti arba rožiniai, kvapūs. Žydi birželio-liepos mėn.
Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga pelkių, upių ir ežerų pakrantėse, šlapiose pievose, drėgnuose miškuose, pagrioviuose. Mėgsta drėgnus ir daug maisto medžiagų turinčius dirvožemius. Paplitusi visoje respublikoje.
Vaistams vartojami žiedai arba visa antžeminė dalis, kuri pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Žolėje yra flavonoidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, vitamino C, organinių rūgščių,
karotino ir kt.
Vingiorykštės preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, ramina skausmą.
Jais gydomos inkstų, šlapimo pūslės ir širdies ligos.
Tinka nuo viduriavimo, reumatinių ir galvos skausmų, sergant persišaldymo ligomis.
Jos dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais gydomas reumatas ir mažinama temperatūra.