Karpotasis beržas

Karpotasis beržas

Karpotasis beržas – beržinių šeimos medis. Visi mėgsta skanią ir naudingą beržų sulą, bet tai, kad beržai gydo daugelį susirgimų, žino ne visi.
Liaudies medicinoje vaistams vartoja beveik visas karpotojo beržo dalis.
Tokių pačių gydomųjų savybių turi ir žemaūgis, plaukuotasis bei kitos paplitusios beržų rūšys.
Vaistams vartojami beržų pumpurai ir lapai. Lapuose yra betulortinės rūgšties, rauginių medžiagų, C vitamino, saponinų, flavomudu, eterinio aliejaus ir kitų junginių. Pumpurai turi labai daug eterinio aliejaus, dervų, C vitamino, cukraus, saponinų, organinių rūgščių.
Pumpurai kartu su šakutėmis skinami anksti pavasarį, kol dar neišsiskleidę. Džiovinami pavėsyje atvirame ore, gerai vėdinamoje palpoje arba džiovykloje.
Po to pumpurai nubraukiami arba nukuliami, atskiriami nuo šakučių ir kitų priemaišų.
Lapai skinami žydėjimo metu, kol dar gležni ir kvapūs. Džiovinami gerai vėdinamoje ir nuo saulės apsaugotoje patalpoje.
Tradicinėje medicinoje beržų pumpurai rekomenduojami šlapimui varyti, jei yra pabrinkimų, atsiradusių dėl širdies veiklos nepakankamumo, nuo bronchito, tracheito, ūmaus kvėpavimo organų susirgimo.
Pumpurų ir lapų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą (nedirgina inkstų), jais gydomas lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, skrandžio sutrikimai, lapų nuoviras-nuo avitaminozės. Pumpurų preparutai skatina tulžies išsiskyrimą, karštomis jų voniomis gydomos egzemos.
Liaudies medicinoje beržų pumpurai vartojami dar plačiau. Arbatos, nuovirai ir spiritiniai antpilai vartojami gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, aterosklerozę, širdies ir kraujagyslių, kepenų, tulžies, inkstų, šlapimo pūslės susirgimus, vandenligę, įvairius pabrinkimus, podagrą, reumatizmą, odos ir peršalimo ligas, žaizdas, votis, egzemą. Beržo pumpurų negalima vartoti nėščioms moterims ir ligoniams, turintiems inkstų nepakankamumą.
Liaudies medicinoje plačiai pritaikomas ir beržinis juodgrybis, lėtai ant kamieno augantis parazitinis grybas. Tai tamsiai rudas arba juodas iš po žievės išaugęs gumbas, be kvapo, o skonis daugiau primena beržą, negu grybą.
Pagrindinę grybo dalį sudaro pelenai ir pigmentinės medžiagos. Pelenai – tai kalis, natris, manganas, kalcio oksidas, magnio oksidas, aliuminis. Pigmentai sudaro apie pusę viso sauso grybo svorio. Jų sudėtyje yra fenolinių, polifenolinių, aldehidinių, oksifenolaldehidinių ir kitokių medžiagų.
Farmacijos pramonėje iš beržo juodgrybio gaminamas preparatas „Befunginas“, skiriamas gydyti skrandžio ir žarnų susirgimus.
Liaudies medicinoje beržinis juodgrybis vartojamas vėžio profilaktikai
ir gydymui.

-

Leave a Reply