Pomidorų auginimas lysvėje

Sėja ir daigų priežiūra
Pomidorų sėklos iš karto sėjamos į puodelius, jų nereikia dar kartą persodinti. Tai apsaugo daigus nuo virusinių susirgimų. Kadangi naudojamos sėklos, kurios sėjamos tik auginti lauke arba pačių sodininkų išaugintos, jos neatsparios virusinėms ligoms, ypač tabako mozaikos virusui, todėl persodinant į lysvę, daigai turi mažas šakneles ir į žaizdeles gali patekti viruso infekcija.
Pamirkytos stipriame kalio permanganato tirpale, nuplautos ir užgrūdintos sėklos sėjamos nuo kovo 1 d. iki 20 d. į durpių puodelius. Puodelio dydis 10×10 cm. Galima sėti į stiklinaites nuo ledų, pieno pakelius. Į puodelius beriamas dirvožemis, palaistomas 80-90 °C temperatūros tirpalu: 10-yje litrų vandens ištirpinamas 1 šaukštelis vario sulfato arba 1 g kalio permanganato.
Po to puodelio centre padaromos dvi 1-1,5 cm gylio duobutės, į jas dedama po 1 sėklą ir užberiama žemėmis. Puodeliai sustatomi į dėžę, ji padedama šiltoje (22-25 °C) šviesioje vietoje ir stebima, kada pasirodys daigai. Jie turi pasirodyti po 6-7 dienų. Puodeliai su daigais pastatomi ant pačios šviesiausios palangės ir laikomi 14-16 °C temperatūroje dieną, 12-14 °C – naktį. Temperatūrą galima sumažinti atidarius arba pravėrus langą, tik daigus reikia saugoti nuo skersvėjo. Vėsus oras (laikyti 10 dienų) apsaugos daigus nuo ištįsimo, padės susidaryti stipresnėms šaknelėms. Po to temperatūrą reikia padidinti iki 18-22 °C dieną ir 15-17 °C naktį. Praėjus 5-6 dienoms po sudygimo silpnesnis daigas išraunamas, paliekamas stipresnis
Daigų priežiūra – atsakingas momentas. Daigai puodeliuose auginami 55-60 dienų, kol ateina laikas sodinti į lysvę. Daigai iš pradžių laistomi tik vieną kartą per savaitę: 1-am daigui – pusė stiklinės vandens. Kai išauga ketvirtas-penktas tikrasis lapelis, laistoma 2 kartus per savaitę: vienam daigui – 1 stiklinė vandens.
Jeigu žemė puodeliuose suslūgsta, jos įberiama papildomai.
Kas 10-12 dienų daigai tręšiami. Pirmą kartą tręšiama po 10-12 dienų nuo sudygimo nitrofoskos tirpalui: 10-iai litrų vandens -1 šaukštas; vienam augalui pilama pusė stiklinės tirpalo. Antrą kartą tręšiama po 10 dienų (10-iai litrų vandens -1 šaukštas superfosfato ir 1 šaukštelis karbamido); vienam daigui pilama 1 stiklinė tirpalo. Trečią – paskutinį kartą – tręšiama likus savaitei iki daigų persodinimo į lysvę (10-iai litrų vandens -1 šaukštas nitrofoskos arba nitroamofoskos ir 1 tabletė mikroelementų).
Daigus būtina grūdinti, nes jie turės augti lauke. Grūdinti pradedama balandžio mėn., daigai išnešami į balkoną, verandą arba paliekami prie atviro lango – oro temperatūra turi būti nežemesnė kaip 10 °C.
Iš pradžių daigai 3 dienas laikomi šešėlyje. Jeigu laikysite prieš saulę, augalus gali nudeginti saulės spinduliai. Vėliau daigai laikomi prieš saulę.
Grūdinant daigus, žemė puodeliuose turi būti drėgna, nes esant sausam dirvožemiui lapeliai pagels ir nukris.
Likus trims dienoms iki sodinimo į lysvę, daigai purškiami oksi-chomo preparatu. Jis apsaugo augalus nuo grybinių susirgimų.
Į lysvę sodinami stiprūs, neištįsę (20-25 cm aukščio) augalai su septyniais-devyniais lapeliais. Reikia nepamiršti, kad silpni daigai, pasodinti ir į gerą dirvožemį, gausaus derliaus neduos.
Daigų sodinimas į lysvę
Pomidorų daigai sodinami saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo šaltų vėjų. Jiems netinka žemi drėgni sklypai, nes arti paviršiaus esantys gruntiniai vandenys neigiamai veikia šaknų sistemą. Geriausiai tinka priemolingi, mėšlu patręšti dirvožemiai.
Pomidorų daigai geriausiai auga lysvėje, kurioje praėjusiais metais buvo auginamos ankštinės kultūros, moliūgai, šakniavaisiai. Nepatartina pomidorų daigus sodinti po bulvių, paprikos, baklažanų, nes jie gali užsikrėsti fitoftoroze.
Pomidorų daigai į lysvę sodinami gegužės pirmame – antrame dešimtadienyje, bet ne vėliau. Daigai sodinami apsiniaukusią dieną ryte, o saulėtą – antroje dienos pusėje, kad šiek tiek sustiprėtų ir lengvai ištvertų pirmąją saulėtą dieną. Daigai turi būti švieži, nes net mažiausias apvytimas sutrikdys jų augimą – pirmieji žiedai gali nukristi.
Norint gauti gerą ir ankstyvą derlių, pirmosiomis gegužės dienomis pasodintus daigus reikia pridengti polietilenine plėvele – kol oras atšils (iki birželio 5-10 d.), po to plėvelė nuimama. Visą vasarą augalus galima laikyti uždengtus agroplėvele. Derlius bus gausesnis.
Lysvės daigams paruošiamos prieš 5-6 dienas. Prieš lysves sukasant jas reikia palaistyti vario sulfato arba vario oksichlorido tirpalu, po 1,5 l/m2 (10-iai litrų vandens – 1 šaukštas), po to patręšti mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Molingiems ir priemolingiems dirvožemiams 1-am m2 reikia 1 kibiro perpuvusio mėšlo, durpių ir pjuvenų, 2 šaukštų superfosfato, 1 šaukšto kalio sulfato arba pelenų.
Po to lysvė sukasama 25-30 cm gyliu, išlyginama, palaistomą 80-90 °C temperatūros tamsiai raudonu kalio permanganato tirpalu po 3-4 l/m2.
Daigai sodinami vertikaliai, į žemę įleidžiamas tik puodelis su daigu. Stiebas žeme neužberiamas. Tik po 15 dienų, kai daigas prigyja, augalo stiebas apkaupiamas iki 12 cm aukščio.
Daigai sodinami dviem eilėmis. Atstumai tarp eilių lysvėse – 60 cm, tarp daigų – 50 cm. Jeigu daigai žemaūgiai, tarpai tarp eilių – 50 cm, tarp daigų – 30 cm. Iš karto sukalami 80 cm aukščio kuoliukai.
Kol augalai prigyja, 8-10 dienų jie nelaistomi. Pasodintus daigus reikia prižiūrėti, kad nepakąstų šalnos – kartais jie apdengiami ne tik naktį, bet ir dieną.
Augalų formavimas
Augalai formuojami taip, kad išaugtų 5-6 žiedinės kekės. Kai augalui paliekamas vienas stiebas, nuo pagrindinio stiebo nuskinami visi šoniniai ūgliai, išaugę kiekvieno lapo pažastėlėje ir paliekamos tik 5-6 žiedinės kekės. Virš paskutinės kekės nugnybiama viršūnė, paliekant virš jos tik 2-3 lapus.
Kai augalui paliekami du stiebai, paliekamas ir vienas ūglis, išaugęs virš pirmosios žiedinės kekės. Ant pagrindinio stiebo paliekamos keturios žiedinės kekės, stiebo viršūnė nugnybiama, paliekant tris lapus. Ūglyje paliekamos dvi žiedinės kekės, o viršūnė taip pat nugnybiama, paliekami 2-3 lapai.
Jeigu augalui paliekami trys stiebai (12pav.), pagrindiniame stiebe paliekamos dvi žiedinės kekės, o viršūnė nugnybiama taip, kad virš viršutinių žiedinių kekių liktų 2-3 lapai.
Taip suformuotų augalų maisto medžiagos naudojamos vaisių užuomazgoms ir jų nokimui, todėl vaisiai būna didesni ir anksčiau prinoksta.
Augalų priežiūra
Pirmą kartą tręšiama praėjus trims savaitėms po sudygimo. 10-iai litrų vandens imama pusė litro tirštų srutų, 1 šaukštas nitrofoskos. Vienam augalui pilama pusė litro mišinio.
Antių kartą tręšiama, pradėjus skleistis antrai žiedinei kekei: 10-iai litrų vandens – pusė litro atskiesto vištų mėšlo, 1 šaukštelis dvigubo granuliuoto superfosfato, 1 šaukštelis kalio sulfato arba kalio chlorido. Vienam augalui reikia 1 litro mišinio.
Trečią kartą tręšiama skleidžiantis trečiai žiedinei kekei: 10-iai litrų vandens imamas 1 šaukštas sudėtinių trąšų, tręšiama po 5 l/m2.
Ketvirtą kartą tręšiama praėjus 12 dienų po trečio tręšimo: 10-iai litrų vandens -1 šaukštas nitrofoskos arba 1 šaukštas „Horti-1″ po 10 l/m2.
Jeigu 6-7 dienos būna apsiniaukusios, tai tręšiant reikia padidinti kalio kiekį iki vieno šaukšto. Naudojamas kalis, kalio sulfatas, kalio chloridas arba pelenai. Saulėtomis dienomis reikia daugiau srutų -1 šaukštas 10-iai litrų vandens; tręšiama po 5 l/m2.
Dažnai pomidorų daigai sodinami į lysvę, patręštą dideliu mėšlo kiekiu. Nuo azoto pertekliaus susisuka augalų lapai, sustorėja stiebai,gausiai auga ūgliai, vėluoja vaisių nokimas, žiedinės kekės išauga į lapuotus ūglius. Jeigu taip atsitinka, augalus reikia skubiai patręšti superfosfatu (2 šaukšteliai 10-iai litrų vandens) po 5 l/m2. Augalai tuo metu netręšiami azotinėmis trąšomis, srutomis ir vištų mėšlu.
Kad laistant trąšos įsiskverbtų giliau į žemę, dirvožemį reikia subadyti šakėmis, įsmeigiant jas per visą dantelių ilgį.
Jeigu augalo lapai silpni ir augalai yra maži, lapus reikia purkšti tokiu tirpalu: 10-iai litrų vandens įpilti 1 šaukštą karbamido, dvidešimčiai augalų pilant 5 1 tirpalo. Po 12 dienų vėl purkšti ir patręšti natrio humatu (1 šaukštas 10-iai litrų vandens).
Palankiausia temperatūra pomidorų augimui ir derėjimui 20-25 °C dieną ir 18-20 °C naktį.
Augalai gausiai laistomi; saulėtomis dienomis kas 3-4 dienas, apsiniaukusiomis – kas 5-6 dienas, po 10-20 1 vandens į 1 m2, priklausomai nuo oro temperatūros. Palaisčius lysvė apibarstoma nusijotomis durpėmis arba kompostu – 1-2 cm sluoksniu. Tada dirvos paviršiuje nesusidaro plutelė, geriau išsilaiko drėgmė, nevyksta garavimas, kuris kenkia augalams žydint. Jeigu augalams per daug drėgmės ir per mažai šilumos, gali žūti šaknys.
Kada augalus laistyti, galima spręsti pagal jų išvaizdą: lapų spalva tampa tamsiai žalia, jie šiek tiek apvysta karštomis dienomis. Tokiais atvejais augalai gausiai palaistomi 2-3 kartus su mažesne pertrauka, kad dirvožemis sudrėktų.
Jeigu sklypo dirvožemis drėgnas, be to, dažnai lyja, laistyti nereikia. Esant tokiam orui po kiekvienu augalu galima padėti po 1 šaukštą sausų trąšų kormilec.
Pasitaiko, kad krinta augalų žiedai. Priežastys: sausa dirva, didelis oro drėgnumas, žema temperatūra. Augalus reikia purkšti boro rūgšties tirpalu (1 šaukštelis 10-iai litrų vandens) – 1 l/m2.
Kai sausrą pakeičia lietingas oras, gali sutrūkinėti vaisiai.
-

Leave a Reply