Mažalapė liepa
Liepinių šeimos medis. Lapai Širdiški, pražanginiai, ilgakočiai, kiek blizgantys. Žiedynai su 3-10 žiedų, pusiau skėtiniai, kvapūs, geltonai žalsvos spalvos. Žydi birželio – liepos mėnesį.
Auga miškuose, paupiais, sodybose, pakelėse, parkuose. Lietuvoje yra daugiau kaip 10 rūšių, bet labiausiai paplitusi mažalapė liepa.
Vaistams vartojami liepos žiedai. Jie skinami žydėjimo pradžioje, kol dar ne visi pražydę, kartu su pažicdlapiais. Džiovinami paskleisti plonu sluoksniu gerai perpučiamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Išdžiūvę žiedai turi būti sveiki, žalsvai geltoni, malonaus kvapo.
Liepos žieduose yra eterinio aliejaus, C vitamino, rauginių medžiagų, karotino, saponinų, glikozidų, kumazinų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų.
Tradicinėje medicinoje liepų žiedai vartojami peršalus, sergant angina, bronchitu. Tai prakaito išsiskyrimą skatinanti priemonė. Liepų žiedų nuoviras ir užpilas minkština, slopina plaučių uždegimą, bronchitą, inkstų ir šlapimo takų uždegimą. Liepos žiedų mišinio su kitais augalais nuoviru skalaujama gerklė sergant angina, burnos gleivinės ir dantenų uždegimu.
Liaudies medicinoje liepos žiedai buvo ir bus geriausias vaistas persisaldžius. Jie mažina kūno temperatūrą, malšina skausmą ir ramina. Liepžiedžių arbata — pirmas vaistas nuo plaučių uždegimo, ūmaus lėtinio bronchito, inkstų ir šlapimtakių uždegimo, vidurių ir krūtinės skausmų, nemigos, nervinės įtampos, hipertonijos, tulžies pūslės ir kepenų ligų. Išoriškai liepos žiedų arba mišinių užpilus patariama vartoti nuo reumatizmo, podagros, mastito, hemorojaus, anginos, nudegimų.