Lininis rūgtis

Lininis rūgtis

Nuo kitų skiriasi tuo, kad jo žiedai nesudaro netikrų varpų, o vaisiai apyžiedžio lapelių nėra visiškai apgaubti.
Auga dažniausiai linų lauke, todėl supainioti su kitais rūgčiais jo
beveik neįmanoma.
Neįgudę žoliautojai gali supainioti dėmėtąjį rūgtį su mažuoju, šio žiedynas panašus į ploną šluotelę, o pats augalas daug mažesnis.
Vaistams vartojama lininio rūgčio žolė. Ji pjaunama saulėtą dieną vos pražydusi. Po keletą gražių augalų 1 kv. m plote reikia palikti sėklai. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje, kaip ir kartusis rūgtis. Išdžiūvusią žolę reikia perrinkti, parudavusius, pageltusius ar pajuodavusius augalus išmesti.
Dėmėtasis rūgtis turi daug C vitamino, K vitamino, rauginių medžiagų, flovonoidų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių, pektino. Šaknyse aptikta oksimetilantrachinonų.
Oficialiojoje medicinoje dėmėtojo rūgčio antpilai ir ekstraktai vartojami užkietėjus viduriams, nes stiprina žarnyno peristaltiką, šlapimo išsiskyrimui skatinti, kraujuojant hemorojui, iš gimdos.
Eksperimentais nustatyta, kad dėmėtojo rūgčio preparatai sustiprina širdies darbą, susiaurina kraujagysles, tonizuoja žarnyną ir gimdą, padidina kraujo krešumą ir klampumą.
Liaudies medicinoje dėmėtojo rūgčio, taip pat ir mišinių su kitomis vaistažolėmis nuovirai vartojami kaip švelniai vidurius laisvinantieji, virškinimą reguliuojantieji vaistai. Jie gerai veikia širdies ir visos kraujagyslių sistemos darbą. Gydo hemorojų, stabdo kraujavimą po gimdymo ir apskritai kraujavimą iš gimdos. Nuoviras geriamas, kai skauda galvą dėl kraujospūdžio sumažėjimo, kai dažnai alpstamą.
Mišiniuose su kitais vaistiniais augalais dėmėtasis rūgtis vartojamas gydant širdies nepakankamumą, vegetatyvinę kraujagyslių distoniją, hemorojų su atoniniu vidurių užkietėjimu, dantenų kraujavimą, mėnesinių ciklo sutrikimą.
-

Leave a Reply