Rūgtis gyvatžolė

Rūgtis gyvatžolė

Taip pat rūgtinių šeimos augalas. Daugiametis. Šakniastiebis storas, rangytas, raudonu viduriu. Stiebas stačias, standus, plikas, bambliuotas. Žiedynas – cilindriška tanki balkšvai rožinė varpa.
Žydi gegužės-liepos mėnesį. Auga pamiškėse, krūmynuose, pelkėtų pievų pakraščiuose, upių slėniuose ir net šlapiose dirvose. Paplitęs beveik visoje respublikoje. Mūsų šeimoje šio vaistinio augalo šakniastiebius ruošdavo rudenį, tik išbyrėjus sėkloms. Kad augalas neišnyktų, keletą daigų palikdavo. Šakniastiebį atsargiai iškasdavo kastuvu, nupurtydavo žemes, švariai nuplaudavo po tekančiu vandeniu, pašalindavo stiebus bei šaknis ir skubiai džiovindavo saulėje arba šiaip atvirame ore (džiovinant lėtai praranda dalį savo gydomųjų savybių). Išdžiūvusius šakniastiebius trindavo medinėje piestelėje, nes sąlytis su metaliniais paviršiais taip pat menkina augalo galias. Išdžiovintų šakniastiebių paviršius turi būti tamsiai raudonas, vidus rusvai rožinis. Jie yra specifinio gaižaus skonio, be kvapo. Juodi ir tamsiai rudi šakniastiebiai vartoti netinka.
Rūgčio gyvatžolės šakniastiebiuose yra daug rauginių medžiagų, katechinų, krakmolo, gliukozės ir sacharozės, kalcio oksalato, mineralinių medžiagų, daug C vitamino. Rūgčio gyvatžolės preparatai
nenuodingi.
Oficialioji medicina Galeno peparatus iš šio augalo pradėjo gaminti palyginti neseniai. Rūgčio gyvatžolės nuovirai rekomenduojami gerti susirgus virškinimo trakto ligomis. Jis ramina skausmą, stabdo kraujavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Juo skalaujama burna, sergant stomatitu ir gingivitu, angina.
Liaudies medicinoje rūgčio gyvatžolės nuovirai, arbatos ir antpilai vartojami daug plačiau. Jais gydo nuo gastrito, skrandžio skausmų, viduriavimo, dizenterijos, blogo apetito, skrandžio ir žarnyno uždegiminių procesų, anginos, gingivito, dantų ir dantenų ligų. Šio augalo šakniastiebis yra viena iš sudėtinių mišinio nuo vėžio dalių. Tokiais mišiniais gydomos taip pat ir įvairiausios opos, ilgai negyjančios žaizdos.
-

Leave a Reply