Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)
Valerijoninių (Valerianaceae) šeimos daugiametis, iki 2 m aukščio vaistinis augalas.
Stiebas stačias, nešakotas arba tik viršūnėje šakotas. Šakniastiebis vertikalus, 2 cm storio, su daugybe siūliškų, sultingų šaknų.
Lapai neporomis plunksniški, truputį didesniu viršūniniu lapeliu. Lapeliai kiaušiniški, lancetiški, linijiški, dantytu arba lygtu pakraščiu.
Žiedai kvapūs, smulkūs, balti arba rausvi, netikruose skėčiuose-šluoteliniuose žiedynuose.
Žydi birželio-rugsėjo mėnesį.
Auga miškuose, pakrančių krūmynuose, drėgnose pievose.
Tradicinėje medicinoje
Tradicinėje medicinoje vaistinio valerijono šaknų preparatai vartojami padidėjus centrinės nervų sistemos jaudrumui, nuo nemigos, epilepsijos, migrenos, isterijos, širdies kraujagyslių sistemos neurozės, lygiųjų raumenų spazmų, Bazedovo ligos, ypač tinka esant skydliaukės hiperfunkcijai.
Valerijono preparatai nevartojami, jei susilpnėjusi skydliaukės funkcija, padidėjęs slopinimas centrinėje smegenų žievėje, sumažėjęs jautrumas įvairiems dirgikliams. Visi kiti ligoniai valerijono preparatus toleruoja gerai.
Liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje vaistinio valerijono šaknį vartojo nuo senų senovės. Vaistams vartojami valerijono šakniastiebiai ir šaknys. Jie kasami vėlai rudenį. Iškasti nuvalomi, nuplaunami ir 1-2 dienas apvytinami ore pavėsyje. Taip lėtai džiovinant žaliava būna kvapnesnė ir vertingesnė. Valerijonai yra vieni iš seniausiai žinomų ir labiausiai vartojamų vaistinių augalų. Jais gydomi patys įvairiausi susirgimai.
Mūsų šeimoje valerijono šaknies plikinį ir spiritinį antpilą vartoja kaip raminančiuosius, virškinimą reguliuojančiuosius, laisvinančius ir kirmėles varančius vaistus.
Mišiniuose su kitais vaistiniais augalais valerijono šaknis vartojama gydyti epilepsiją, isteriją, gimdos spazmus, bronchinę astmą, plaučių uždegimą, šiltinę, migreną.
Vaikams ir kūdikiams nuo pilvo skausmo, išgąsčio ir nervinio sukrėtimo su konvulsijomis rekomenduojame duoti po 8-10 lašų valerijono antpilo su šaukštu vandens. Epilepsijos kamuojamą vaiką patariame kas antrą dieną 15 min. maudyti šiltoje valerijonų vonioje.
Dioskoridas valerijoną laikė priemone, galinčia valdyti mintį. Plinijus valerijono šaknies preparatus skyrė prie pačių efektyviausių mintį žadinančių, protą šviežinančių priemonių, galinčių pakelti intelektualinius gebėjimus ir fizines jėgas, nuraminti sudirgusią nervų sistemą ir reguliuoti sutrikusį miegą.