Gluosniai pražysta labai anksti ir žydi nuo kovo iki gegužės mėnesio. Balandžio ir spalio mėnesiais nuo trejų metų šakelių lupama žievė. Liaudies medicinos žinovai gydymui vartoja gluosnio žievės nuovirą, kuris ruošiamas iš 10 gramų džiovintos smulkintos žievės ir stiklinės vandens. Tokia arbata veiksmingai padeda nuo reumatinių ligų ir podagros, stabdo vidinį kraujavimą. Gluosnio žievės nuoviro kompresai dedami ant opų, blogai gyjančių žaizdų ir išbėrimų. Sergant angina arba dantenųuždegimu, juo skalaujama gerklė ir burnos ertmė. Liaudies medicinoje šio medžio žievė laikoma veiksmingu natūraliu vaistu, mažinančiu karščiavimą, gydančiu reumatinės kilmės negalavimus, slopinančiu galvos skausmą.
Baltųjų gluosnių žievė vaistams renkama ir džiovinama kovo mėnesį. Šios rūšies medžių žievė jau nuo antikos laikų yra žinoma gydymo priemonė, o dar prieš keletą šimtmečių ji buvo lyginama su chininmedžio žieve.
Sergant peršalimo ligomis, gluosnio žievės arbatą rekomenduotina gerti norint paskatinti prakaito skyrimąsi. Tačiau būtina žinoti, kad jautresniems ligoniams liaudiški gluosnio žievės preparatas gali sutrikdyti skrandžio bei žarnyno veiklą.
