Paprastasis putinas
eivamedžių šeimos krūmas arba medis.Lapai priešiniai, plačiai kiaušiniški, su 3 – 5 skiautėmis, stambiai dantyti, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė – šiek tiek šviesesnė, pūkuota. Balti, kvepiantys žiedai 5-10 cm skersmens, skėtiškuose, plokščiuose, retuose žiedynuose. Vaisius apvalus arba elipsiškas, raudonas, kaulavaisis – uoga.Žydi gegužės – birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėnesį.Auga drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse, prie namų, upių pakrantėse. Kartais sudaro didelius sąžalynus.Tradicinėje medicinoje putino žievės ekstraktas rekomenduojamas nuo gausių ir skausmingų menstruacijų, taip pat kraujuojant iš gimdos, gydant miomą, gimdos gleivinės hiperplaziją.Liaudies medicina putino žievę, žiedus ir vaisius visų pirma vartoja gydyti moteriškas ligas. Žiedų ir vaisių nuoviras, šviežių vaisių sultys geriamos sergant ateroskleroze, hipertonija, nervų pertempimu, kraujagyslių spazmais, piktybiniais augliais.Mūsų šeimoje žiemai renkama putino žievė, žiedai ir uogos. Žievę ir žiedus ruošiame pavasarį, putinui žydint. Žiedynus skiname rankomis, su žiedkočiais ir džioviname palėpėje paskleidę kuo plonesnių sluoksniu ant popieriaus ar ant audeklo. Žievę lupame su peiliu, įpjovę šakelę žiedu, ir džioviname lauke ar palėpėje, kartkartėm pavartydami. Uogas skiname rugsėjį, kai jos gerai sunoksta,apvytiname lauke ir toliau džioviname orkaitėje ar džiovykloje ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių C temperatūroje. Kartais gerai nuplauta šviežias be kotelių uogas užpilame cukrumi. Susidariusias po kurio laiko sultis patariama po pusę stiklinės gerti sergant širdies kraujagyslių sistemos ligomis, ateroskleroze, sutrikus virškinimui. Rudenį kasdien valgome putino uogas su medumi, kad niekadaneskaudėtų pilvo. Dažnai išsispaudžiame putino sulčių ir praskiedę vandeniu geriame nuo didelio pervargimo. Sausą žievę sugrūdame medinėje piestoje ir laikome maišeliuose. Ji nemalonaus kvapo, gaižaus, kartaus ir sutraukiančio skonio.Putino žievėje yra dervų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, acto, izovalerijono, skruzdžių, sviesto. Žieduose aptinkama eterinio aliejaus, C vitamino, organinių rūgčių, flavonoidų; lapuose – glikozido arbutino. Uogose yra daug C vitamino, organinių rūgščių, rauginių, dažinių ir pektininių medžiagų, flavonoidų, cukraus, mikroelementų ir karotinoidų.