Miškinis erškėtis

Miškinis erškėtis

Erškėtinių šeimos daugiametis dygus krūmas su plonomis, šiek tiek svyrančiomis, rausvai rudomis, blizgančiomis šakomis. Lapai su 5 – 7 lapeliais. Purpuriniai žiedai stambūs, pavieniai, kartais po 2-3 žiedynuose, taurėlapiai ir žiedkočiai pliki. Vaisiai rutuliški arba paplokščiai rutuliški, raudoni, su susiglaudusiais  taurėlapiais viršūnėje.
Žydi gegužės-birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta rugsėjį.
Auga miškuose, pamiškėse. Auginamas ir sodybose kaip dekoratyvinis. Gydomųjų savybių turi visos erškėčių rūšys.
Erškėčių vaisiai renkami visiškai prinokę su taurelėmis ir tuoj pat perdirbami arba džiovinami iš pradžių lauke, o paskui orkaitėje ne aukštesnėje kaip 80 laipsnių temperatūroje. Kuo greičiau išdžiūsta, tuo geresnė žaliavos kokybė. Išdžiūvusių uogų pašalinamos taurelės ir koteliai.
Erškėtuogėse yra daug vitaminų: C, P, BĮ, B2, PP, E, K, karotino. Be to, jose yra cukraus, organinių rūgščių (daugiausia obuolių ir citrinos), rauginių medžiagų, pektino, pentozanų, azotinių medžiagų, riebalų, eterinio aliejaus, flavonoidų, vanilino, mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, natrio, chloro, kalcio, magnio, geležies, sieros, sicilio. Lapuose ir žiedlapiuose taip pat yra askorbininės rūgšties, o sėklose – E vitamino.
Tradicinėje medicinoje erškėčių sirupas ir ekstraktas vartojamas avitaminozės profilaktikai ir gydymui, organizmo po sunkių ligų ar operacijų stiprinimui.
Mūsų šeimos praktikoje erškėtuogės vaisių arbata, sirupas ir ekstraktas, be išvardytų ligų, buvo vartojami sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, kepenų ir tulžies pūslės ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, hipertonija, mažakraujyste, ateroskleroze, širdies nepakankamumu.
Susmulkintas uogas reikia užplikinti vandeniu ir laikyti 8 valandas, kad prisitrauktų. Tris kartus per dieną gerti po stiklinę prieš valgį, pasisaldinus šaukšteliu medaus.
Jaunus šviežius erškėčio lapus ir žiedus patariame dėti į salotas kartu su kiaulpienės lapais, rabarbarais, dilgėlėmis ir kitais vitamininiais augalais.
Iš literatūros šaltinių žinoma, kad erškėčio vaisius, šaknis ir žiedus naudojo Kinijos ir Tibeto gydytojai. Jais gydė įvairiausias širdies ir kraujagyslių ligas, plaučių tuberkuliozę, vaikų ir suaugusiųjų neurasteniją, reguliavo virškinimą.
Yra buvę atvejų, kai po sunkių ligų darbingumą praradę žmonės arba blogai augantys vaikai, nuolat gėrę erškėtuogių nuovirą su medumi arba sirupą, greitai taisėsi ir stiprėjo. Pagerėjo bendra jų sveikatos būklė, vaikai ėmė geriau vystytis, taip pat padidėjo jų organizmo atsparumas įvairioms, netgi infekcinėms ligoms.
Erškėčio vaisius, supiltus į maišus, sausoje ir vėsioje patalpoje galima laikyti 2-3 metus.
-

Leave a Reply