Didysis pievagrybis

Didysis pievagrybis

Šampinjoninių šeimos tipiškas miško grybas. Kepurėlė iki 25 cm diametro, centre ruda. Kotas 25 cm ilgio, iki 4 m storio, gelsvas su geltonomis dėmelėmis, smulkiai plaušuotas, su gelsvu rinkiu. Trama balta, truputį pageltonuojanti, malonaus kvapo ir skonio. Didysis pievagrybis – gražiausias ir stambiausias iš visų šampinjonų. Skonis jo taip pat geriausias. Lakšteliai ilgai būna balkšvi, vėliau pilkėja, o subrendusio grybo tampa tamsiai rudi su šviesesnėmis strijomis.
Didysis pievagrybis auga nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos. Labiausiai mėgsta eglynus, azoto prisotintus dirvožemius. Sutinkamas retai, bet didelėmis grupėmis.
Maistui ir vaistams naudojamos didžiojo pievagrybio kepurėlės, kurios pjaunamos visą vasarą ir rudenį. Džiovinti jas reikia orkaitėse ar krosnyse 55 – 60 laipsnių C temperatūroje, išdėliojus taip, kad viena su kita nesiliestų. Gerai išdžiūvusius grybus reikia sumalti, o miltelius laikyti sandariai uždengtuose indeliuose.
Cheminė šių grybų sudėtis nenustatyta. Žinoma, kad visų rūšių pievagrybiai turi antibiotinių savybių ir neleidžia vystytis auksiniam stafilokokui, šiltinės ir paratifo sukėlėjui.
Milteliai ir šviežios kepurėlės vartojamos tik liaudies medicinoje. Jos vertinamos kaip skausmą malšinanti ir antiuždegiminė priemonė. Naudojamos gydyti visas peršalimo ligas, gripą, pūliuojančias žaizdas ir nudegimus.
-

Leave a Reply