Paprastasis pievagrybis

Paprastasis pievagrybis

Liaudyje vadinamas baltuoju, valgomuoju.
Kepurėlė 5 -8 cm skersmens, jauna pusrutuliška, senesnė paplokščia, mėsinga, balta, gelsvai rusva, iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, žvynuota, luobelė lengvai lupasi. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai balti, blankaus rožinio atspalvio, senų tamsiai rudi, juodai rudi, platūs, laisvi. Kotas 5 – 8 cm ilgio, 1 – 2,5 cm skersmens, baltas, vėliau pilkšvas, pagrindas rusvas, su baltu nukrentančiu rinkių, lygus arba plaušuotas. Trama balta, perlaužus
parausvėja, mėsinga, sultinga, malonaus kvapo ir skonio. Sporos purpuriškai rudos.
Auga gegužės-spalio mėnesiais panamėse, pakelėse, ganyklose, parkuose, soduose, grupėmis. Mėgsta trąšią dirvą, komposto krūvas, perpuvusius sąšlavynus. Labai dažnas.
Vaistams ir maistui naudojamos grybo kepurėlės. Jos pjaunamos per patį intensyviausią grybų augimą. Džiovinamos orkaitėse ar krosnyse ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių C temperatūroje.
Cheminė sudėtis ne visai ištirta. Bandymais nustatyta, kad jauni grybai savo sudėtyje turi antibiotikų, naikinančių šiltinės ir paratifo sukėlėją auksinį stafilokoką.
-

Leave a Reply