Vienapiestė gudobelė

Vienapiestė gudobelė

Erškėtinių šeimos daugiametis dygliuotas krūmas. Dekoratyvus, gražiai žydi baltais arba rausvais žiedais, susitelkusiais skėtiškuose žiedynuose. Vaisiai nedideli, kiaušiniški arba elipsiški, rusvai arba tamsiai raudoni. Jų kvapas nestiprus, malonus, skonis salsvas. Po minkštimu slepiasi iki 5 kauliukų su
sėkla.
Auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dažnai auginama parkuose ir sodybose.
Vaistams renkami žiedai žydėjimo pradžioje ir prinokę vaisiai be vaiskočių rugsėjo – spalio mėnesį. Žiedai džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, o vaisiai – džiovykloje arba atvirame (nulobelių žieduose yra flavonoidų, acetilcholino, cholino, eterinio aliejaus ir kitokių junginių. Flavoidų daugiau esti žiedų pumpuruose. Vaisiuose aptinkama cukraus, organinių rūgščių, pektinų, rauginių mineralinių medžiagų, kauliukuose – riebalų. Lapuose yra organinių rūgščių; krategolo, skantolo, neotegolo, chlorogeno,
kavos, ursulo; hiperozido, kvercetino, vitekrino, eterinio aliejaus, žievėje – glikozido eskulino.
Tradicinėje medicinoje naudojami gudobelės žiedų ir vaisių preparatai. Jie mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, reguliuoja širdies ritmą, tonizuoja širdies raumenis, plečia širdies ir galvos smegenų kraujagysles, sustiprina kraujo apytaką vainikinėse ir galvos kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą. Dažniausiai vartojami po sunkių ligų, taip pat pradinėje hipertoninės ligos stadijoje, esant nemigai ir hipertozei su tachikardija.
Liaudies medicinoje nuo tų pačių susirgimų vartojamas vienapiestės gudobelės pumpurų užpilas, gudobelės, laukinių žemuogių, juodųjų serbentų, erškėtuogių žiedų ir vaisių arbata.
-

Leave a Reply