Bruknė

Bruknė

Viržinių šeimos daugiametis visada žaliuojantis iki 30 cm aukščio krūmokšnis. Šakniastiebis šliaužiantis, stiebai statūs, šakelės apaugusios pilkšvais plaukeliais. Lapai atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, buki, stori, odiŠki, tamsiai žalia viršūne ir šviesiai žalia, taškuota apatine puse, užsirietusiais žemyn kraštais. Žiedai maži, baltai rausvi varpeliai, susitelkę viršūninėse kekėse. Uogos raudonos, miltingos, saldžiarūgštės. Prinoksta rugpjūčio mėnesį.
Auga sausuose ir apysausuose pušynuose, eglynuose, beržynuose, drebulynuose, kirtavietėse, aukštapelkėse.
Vaistams vartojami lapai ir uogos. Lapai skinami anksti pavasarį, pernykščiai, ir džiovinami pavėsyje. Uogos renkamos prisirpusios ir džiovinamos džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45 laipsnių C temperatūroje arba ant krosnies. Uogos valgomos šviežios, iš jų verdamos uogienės, marmeladai, laikomos pamerktos šaltame virintame vandenyje.
Bruknės lapuose yra glikozido arbutino, hiperozido, flavanolio, hidrochinono, ericinolio ir erikolino, organinių rūgščių, tanino, lavanolio, mineralinių ir rauginių medžiagų. Uogose yra daug cukrų, ypač gliukozės ir fruktozės, C vitamino, organinių rūgščių, vertingo kraujo gamybai mikroelemento mangano.
Tradicinėje medicinoje bruknės lapai, uogos ir jų sultys vartojamos kaip šlapimą varanti ir dezinfekuojanti priemonė nuo visų kepenų ir inkstų ligų, taip pat nuo avitaminozės ir skrandžio bei žarnyno negalavimų.
Mūsų šeimoje bruknės lapai ir uogos visada buvo nepamainomi vaistai, gydantys įvairiausias kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, podagrą, inkstų ir tulžies pūslės akmenligę. Uogos ir sultys vartojamos nuo avitaminozės, bendro nusilpimo, anemijos, leukozės, enurezės.
-

Leave a Reply