Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis

Asiūklinių šeimos sporinis daugiametis žolinis augalas. Pavasariniai sporifikuojantieji stiebai iki 20 cm aukščio, šviesiai rudi arba rausvi, su sporangių varpomis, šakniastiebiu ir gumbeliais. Vegetatyviniai stiebai išauga vėliau, iki 50 cm aukščio. Šakos paprastai keturbriaunės, dažniausiai stačios, kartais šakotos, forma primena eglutę.
Sporiflkuoja balandžio – gegužės mėnesį.
Auga apydrėgnėse, ypač priesmėlio dirvose, taip pat nedirbamoje žemėje, pakelėse, dykvietėse, kartais miškuose.
Vaistams vartojami vasariniai stiebai. Jie pjaunami visą vasarą prie pat žemės. Džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje.
Dirvinio asiūklio žolėje yra rauginių medžiagų, C vitamino, flavoidų, saponino ekvizetonino, silicio rūgšties, karčiųjų medžiagų.
Dirvinio asiūklio preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą, jais gydomi šlapimtakių ir Šlapimo pūslės uždegimai.
Liaudies medicinoje asiūklio arbata vartojama širdies ligoms, reumatui, tuberkuliozei, kepenų ligoms, pleuritui gydyti, kraujavimui (gimdos, hemorojaus) sulaikyti, skalauti gerklę ir burną, kom- presams ant pūlinių ir kitokių skaudulių dėti. Nuovirais gydomas nosies kraujavimas, daromos vonios nuo sunkiai gyjančių žaizdų, furunkulų.
Dirvinio asiūklio preparatų negalima vartoti sergant inkstų uždegimais.
Mūsų šeimoje dirvinio asiūklio žole nuo seno buvo gydomi kepenų, inkstų, šlapimo pūslės akmenys, nuo širdies ligų atsiradusi vandenligė ir pabrinkimai. Arbata skalavo burną ir gerklę nuo uždegimų ir anginos. Mišinio su kitomis vaistažolėmis nuoviru gydė odos susirgimus.
-

Leave a Reply