Pelkinis pūkelis

Pelkinis pūkelis

Graižažiedžių šeimos vienmetis augalas. Šaknis liemeninė, mažai šakota. Stiebas šakotas, su balsvais pūkais, gulsčias arba kylantis.
Lapai pailgai linijiški arba beveik lancetiški, pūkuoti. Žiedai smulkūs, gelsvai balti, susitelkę į tankias krūveles, po 2-4 graižus lapų pažastyse. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio.
Pelkinis pūkelis auga drėgnuose laukuose, grioviuose, pievose, pakrantėse, išdžiūvusiose balose. Paplitęs visoje respublikoje. Vaistams vartojamas visas augalas, išraunamas su šaknimis žydėjimo metu. Džiovinama paskleidus nestoru sluoksniu, atvirame ore pavėsyje arba pakabinus surištus pundelius.
Tradicinėje medicinoje pelkinio pūkelio žolės preparatai vartojami gydyti hipertoninę ligą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, viduriavimą. Jis išplečia periferines kraujagysles, mažina arterinį kraujo spaudimą, lėtina širdies susitraukimą, greitina kraujo krešėjimą ir padidina žarnyno peristaltiką. Kaip išoriniai vartojami nuo vočių, išbėrimų, nudegimų bei įsisenėjusių žaizdų. Žolės voniomis gydomos įvairios odos ligos. Aliejiniai pūkelio ekstraktai pagreitina pažeistų audinių regeneraciją.
Mūsų šeimos gydymosi praktikoje pelkinio pūkelio nuovirais gydomos širdies ligos, žarnyno ir plaučių kraujavimas, cukrinis diabetas, hipertonija, varikozinis venų išsiplėtimas, įvairiausios odos ligos.

-

Leave a Reply