Paprastoji spanguolė

Paprastoji spanguolė

Viržinių šeimos krūmokšnis plonais, šliaužiančiais stiebais.
Lapai odiški, kiaušiniški arba lancetiški, lygiakraščiai, žemyn užlinkusiais kraštais, tamsiai žalia blizgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, rudenį dažnai paraustantys. Žiedai skėtiniuose žiedynuose, paprastai vienamečių šakelių viršūnėse, šviesiai rožiniai arba raudoni. Vaisius – sultinga raudona uoga, malonaus rūgštaus skonio. Žydi gegužės – liepos mėnesį. Uogos prisirpsta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko ant augalo visą žiemą iki pavasario.
Auga aukštapelkėse ir pereinamo tipo pelkėse, visada sudaro didelius sąžalynus.
Šios puikios uogos plačiai vartojamos maisto pramonėje, vaistams ir dietinei mitybai. Jos renkamos gerai prinokusios, visą rudenį, kol jų neužkloja stora sniego danga, ir pavasarį, kai atšilus vėl ima raudonuoti iš po sniego. Nereikia pamiršti, kad uogų kokybė priklauso nuo rinkimo laiko. Jei jos renkamos ne visai
prisirpusios arba sekantį pavasarį, veikliųjų medžiagų būna mažiau, vaistams jos beveik netinka. Tokios uogos būna karstelėjusios ir ilgam laikymui netinka. Gerai sunokusios ir rudenį nuskintos uogos puikiausiai išsilaiko keletą mėnesių, o rūsyje vandens statinėse gali išbūti ištisus metus, nė kiek neprarasdamos savo gerųjų savybių.
Spanguolėse yra organinių rūgščių, daugiausia citrinos, be to, benzoinės, chino, oleanolinės ir ursolo, pektinų, vakcinino, C, P, BĮ, B2, PP vitaminų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo. Organinės rūgštys, ypač benzoinė, padeda uogoms ilgai išsilaikyti, apsaugo nuo grybelinių bakterijų ir įvairiausių vabzdžių, o pektininės medžiagos padeda iš organizmo
išvalyti sunkiųjų metalų sankaupas.
Tradicinėje medicinoje spanguolių preparatai beveik nevartojami. Liaudies medicinoje spanguolių uogos vertinamos nuo seniausių laikų. 19 a. šviežiomis uogomis ir jų sultimis gydė sergančius cholera, sužeistuosius, vilgė ilgai negyjančias žaizdas, pūlinius, šlapiąją egzemą, nudegimus ir nušalimus.
Spanguolių sultis mūsų šeimoje duodavo gerti beveik nuo visų ligų. Jos ypač tinka karščiuojantiems ligoniams, kurių mažas skrandžio rūgštingumas, silpnai varo šlapimą, turi baktericidinių savybių. Morsą ir sultis mes rekomenduojame gerti peršalus, blogai virškinant, esant bendram silpnumui, avitaminozei, aterosklerozei, hipertonijai, pielonefrirui, cistitui, šlapimo takų akmenligei.

Viržinių šeimos krūmokšnis plonais, šliaužiančiais stiebais.Lapai odiški, kiaušiniški arba lancetiški, lygiakraščiai, žemyn užlinkusiais kraštais, tamsiai žalia blizgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, rudenį dažnai paraustantys. Žiedai skėtiniuose žiedynuose, paprastai vienamečių šakelių viršūnėse, šviesiai rožiniai arba raudoni. Vaisius – sultinga raudona uoga, malonaus rūgštaus skonio. Žydi gegužės – liepos mėnesį. Uogos prisirpsta rugsėjo mėnesį ir išsilaiko ant augalo visą žiemą iki pavasario.Auga aukštapelkėse ir pereinamo tipo pelkėse, visada sudaro didelius sąžalynus.Šios puikios uogos plačiai vartojamos maisto pramonėje, vaistams ir dietinei mitybai. Jos renkamos gerai prinokusios, visą rudenį, kol jų neužkloja stora sniego danga, ir pavasarį, kai atšilus vėl ima raudonuoti iš po sniego. Nereikia pamiršti, kad uogų kokybė priklauso nuo rinkimo laiko. Jei jos renkamos ne visaiprisirpusios arba sekantį pavasarį, veikliųjų medžiagų būna mažiau, vaistams jos beveik netinka. Tokios uogos būna karstelėjusios ir ilgam laikymui netinka. Gerai sunokusios ir rudenį nuskintos uogos puikiausiai išsilaiko keletą mėnesių, o rūsyje vandens statinėse gali išbūti ištisus metus, nė kiek neprarasdamos savo gerųjų savybių.Spanguolėse yra organinių rūgščių, daugiausia citrinos, be to, benzoinės, chino, oleanolinės ir ursolo, pektinų, vakcinino, C, P, BĮ, B2, PP vitaminų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo. Organinės rūgštys, ypač benzoinė, padeda uogoms ilgai išsilaikyti, apsaugo nuo grybelinių bakterijų ir įvairiausių vabzdžių, o pektininės medžiagos padeda iš organizmoišvalyti sunkiųjų metalų sankaupas.Tradicinėje medicinoje spanguolių preparatai beveik nevartojami. Liaudies medicinoje spanguolių uogos vertinamos nuo seniausių laikų. 19 a. šviežiomis uogomis ir jų sultimis gydė sergančius cholera, sužeistuosius, vilgė ilgai negyjančias žaizdas, pūlinius, šlapiąją egzemą, nudegimus ir nušalimus.Spanguolių sultis mūsų šeimoje duodavo gerti beveik nuo visų ligų. Jos ypač tinka karščiuojantiems ligoniams, kurių mažas skrandžio rūgštingumas, silpnai varo šlapimą, turi baktericidinių savybių. Morsą ir sultis mes rekomenduojame gerti peršalus, blogai virškinant, esant bendram silpnumui, avitaminozei, aterosklerozei, hipertonijai, pielonefrirui, cistitui, šlapimo takų akmenligei.

-

Leave a Reply