Žąsinė sidabražolė

Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina)

Erškėtinių šeimos daugiametis augalas. Liaudyje jos vadinamos žąsų žolėmis, žąsų kojelėmis, nes galbūt jomis buvo maitinamos žąsys arba dėl savo lapų formos, primenančios žąsų pėdas.

Potentilla anserina

Šakniastiebis verpstiškai sustorėjęs, mėsingas. Stiebai šliaužiantys, įsišaknijantieji, dažnai raudoni, pūkuoti. Pamatiniai lapai 10-20 cm ilgio, jų koteliai apaugę baltais pūkeliais su stambiais prielapiais. Visi lapai pertrauktai neporomis plunksniški, su 6-10 lapelių porų.

Lapeliai bekočiai, pailgi, dantyti, kartais beveik plunksniškai skiautėti, šilku žvilgančia apatine, kartais ir viršutine puse. Žiedai pavieniai, kartais po 2, stambūs, stiebų viršūnėse. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Auga laukuose, miškuose, upių pakrantėse, pakelėse, prie namų.

Augalas yra kultivuojamas kaip daržovė dėl savo valgomų šaknų. Laukinio augalo šaknys yra mažos ir sunkiai valomos, bet kai kuriose šalyse yra džiovinamos ir sandėliuojamos vėlesniam vartojimui.

Visose augalo dalyse yra flavonoidų, rauginių medžiagų, riebiųjų ir organinių rūgščių, vitamino C.

Visos augalo savybės dar neištirtos ir tradicinėje medicinoje žąsinės sidabražolės preparatai nevartojami.

Liaudiškiems preparatams yra vartojama žąsinės sidabražolės žolė ir šaknis. Žolė nupjaunama žydėjimo metu, o šaknys – rudenį. Džiovinama pavėsyje.

Liaudies medicina juos rekomenduoja nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, dizenterijos, gastrito, sutrikus virškinimui. Šviežiais lapais ir jų sultimis reikia gydyti įvairiausias žaizdas, opus, įdrėskimus.

Žolės nuoviru slopinamas kraujavimas iš gimdos, gydomos baltosios, vaikų nerviniai traukuliai. Šaknimis galima numalšinti dantų skausmą, dantenų kraujavimą. Nuoviru skalaujama burna.

Viena iš gana praktiškų paskirčių, žolelės įdėtos į batus absorbuoja prakaito kvapą.

-

One Response

  1. vida

Leave a Reply