Didysis pievagrybis Šampinjoninių šeimos tipiškas miško grybas. Kepurėlė iki 25 cm diametro, centre ruda. Kotas 25 cm ilgio, iki 4 m storio, gelsvas su geltonomis dėmelėmis, smulkiai plaušuotas, su gelsvu rinkiu. Trama balta, truputį pageltonuojanti, malonaus kvapo ir skonio. Didysis pievagrybis – gražiausias ir stambiausias iš visų šampinjonų. Skonis jo taip pat geriausias. Lakšteliai ilgai […]

Miškinis erškėtis Erškėtinių šeimos daugiametis dygus krūmas su plonomis, šiek tiek svyrančiomis, rausvai rudomis, blizgančiomis šakomis. Lapai su 5 – 7 lapeliais. Purpuriniai žiedai stambūs, pavieniai, kartais po 2-3 žiedynuose, taurėlapiai ir žiedkočiai pliki. Vaisiai rutuliški arba paplokščiai rutuliški, raudoni, su susiglaudusiais  taurėlapiais viršūnėje. Žydi gegužės-birželio mėnesį. Vaisiai prinoksta rugsėjį. Auga miškuose, pamiškėse. Auginamas ir

Mėlynė Viržinių šeimos daugiametis krūmokšnis. Šakelės briaunuotos, plikos. Lapai elipsiški, buki arba smailūs, žali. Žiedai rausvi, pavieniai, nusvirę, susitelkę jaunų šakelių pagrinde arba lapų pažastyse. Vaisius melsvai juoda, šiek tiek suplota viršūne malonaus skonio uoga. Auga drėgnuose pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose miškuose. Paplitusios visoje Lietuvoje. Tradicinėje medicinoje vaistams naudojamos mėlynės uogos. Lapai vartojami tik

Dirvinė našlaitė Vienametis žolinis augalas su panašiais į trispalvės našlaitės lapais, tačiau mažesniais žiedais. Jie geltoni arba balti, su tamsiais ruoželiais apatiniame vainiklapyje. Taurelė didesnė už vainikėlį. Abiejų rūšių našlaitės žydi nuo balandžio mėnesio iki vėlyvo rudens. Auga pievose, laukuose, smėlynuose, pakrantėse, miško aikštelėse. Vaistams vartojama antžeminė augalo dalis, pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje. Našlaitės

Trispalvė našlaitė ir dirvinė našlaitė Jo yra tos pačios našlaitinių šeimos. Trispalvę našlaitę liaudyje vadina broliukais, vargo žiedu. Tai vienametis arba dvimetis žolinis augalas su stačiais stiebais ir karbuotais pailgais arba lancetiškais lapais. Prielapiai dideli, plunksniški. Žiedai pavieniai, netaisyklingi, 2 – 3 cm skersmens. Taurelė žymiai mažesnė už žiedlapius. Vainiklapiai 5, skirtingo dydžio. Du viršutiniai

Miltinė arkliauogė (meškauogė) Viržinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis krūmokšnis. Jaunų šakelių ūgliai driekiasi žeme, įsišaknija trečiaisiais metais. Lapai standūs odiški, atvirkščiai kiaušiniški, kartais lancetiški, į apačią užsilenkiančiais kraštais. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė, su įdubusiomis tinkliškomis gyslomis. Žiedai po 3-12 susitelkę kekėse ant trumpų šakelių galų, daugiausia krūmo viduryje. Jų vainikėlis rausvas, kartais

Paprastoji pušis Gausios pušinių šeimos 20-40 m aukščio medis. Amžinai žaliuojantis spygliuotis su tiesiu liemeniu ir iš pradžių cilindriška, vėliau rutuliška arba skėtiška laja. Jaunų medelių ir suaugusių medžių viršutinės dalies liemens ir šakų žievė ruda, atsipleišėjusi. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai 6-12 mm ilgio, pailgai ovališki, nusmailėję, padengti rausvai rudais žvynais, sakuoti. Žiedai vienalyčiai,

Juodalksnis ir baltalksnis Beržinių šeimos medžiai arba krūmai. Auga drėgnuose miškuose, upių, upelių ir ežerų pakrantėse, dublingame dirvožemyje. Paplitęs visoje respublikoje. Juodalksnis – iki 30 m aukščio retomis šakomis medis. Kamieno žievė tamsiai ruda, suaugusių medžių suaižėjusi. Jaunos šakutės rausvai rudos, lygios, dažnai lipnios. Lapai pražanginiai, apvalūs arba atvirkščiai kiaušiniški, tamsiai žali, jauni lipnūs. Vaisiai