Sėklų paruošimas sėjai Prieš sėją patikrinamas sėklų daigumas. Sėklos sudedamos į drėgną audinį ir prižiūrima, kad jis neišdžiūtų. Po 4-5 dienų sėklos turi sudygti. Sausos sėklos profilaktiškai nuo susirgimų 15 min. panardinamos į 45-50 °C temperatūros vandenį, po to 1 min. į šaltą. Po to jos 12 vai. mirkomos maitinamajame tirpale (1 l vandens imamas […]
Juodasis serbentas Uolaskėlinių šeimos nedygus krūmas. Lapai pražanginiai, su 3-5 skiautėmis, stambiai dantyti. Jų apatinėje pusėje yra geltonos liaukutės, išskiriančios eterinį aliejų. Žiedai gelsvi arba žalsvi, susitelkę po 5-10 svyrančiose retose, 3-5 cm kekėse. Vaisius rutuliška, sultinga, juoda, specifinio kvapo uoga. Žydi balandžio-gegužės mėnesį. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesį. Auga paupiuose, drėgnuose miškuose ir krūmuose. Plačiai
Paprastoji sukatžolė Lūpažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, tuščiaviduris, šakotas. Lapai tamsiai žalia viršutine ir šviesiai žalia apatine puse, nežymiai pūkuoti, plaštakiškai skiautėti arba skiltėti, apatiniai penkiaskiaučiai, širdišku pamatu. Žiedynas ilgas. Žiedai smulkūs, susitelkę lapų pažastyse, rožiniai arba balti, apsupti linijiškomis, dygiomis pažiedėlėmis. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Auga dykvietėse, šiukšlynuose, patvoriuose. Vaistams
Dirvinis pievagrybis Turi keletą giminingų atmainų. Kepurėlė 10-12 (25-30) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių ovališka, senesnių iškili, senų horizontaliai iškili, su neryškiu gūbreliu, didelė, mėsinga. Iš pradžių ji būna ryškiai balta, lygi, vėliau gelsvo atspalvio, ypač vidurys. Paviršius apšepęs smulkiais plaušeliais, žvyneliais, paspaudus atsiranda gelsvos dėmės. Lakšteliai pilkšvi, gelsvai pilkšvi, senesnių grybų pilkai rožiniai, pilkai rudi,
Dvisporis pievagrybis Kepurėlė 3-7 (10-15) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių beveik apvali, senų iškiliai paplokščia, kartais vidurys net truputį įdubęs arba su gūbreliu, pilkšva, ruda, apšepusi išblukusiais rusvais žvyneliais, kartais lygi. Lakšteliai šviesiai rožinės, senesnių nuo rausvos rožinės iki rudos spalvos, senų beveik juodai rudi, tankūs, laisvi, trapūs. Kotas 3 – 8 cm ilgio, 1 -3
Paprastasis pievagrybis Liaudyje vadinamas baltuoju, valgomuoju. Kepurėlė 5 -8 cm skersmens, jauna pusrutuliška, senesnė paplokščia, mėsinga, balta, gelsvai rusva, iš pradžių lygi, vėliau smulkiai plaušuota, žvynuota, luobelė lengvai lupasi. Jaunų vaisiakūnių lakšteliai balti, blankaus rožinio atspalvio, senų tamsiai rudi, juodai rudi, platūs, laisvi. Kotas 5 – 8 cm ilgio, 1 – 2,5 cm skersmens, baltas,
Miškinis pievagrybis Kepurėlė 5-10 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių verpetiška, senų iškili, kartais net horizontali, ruda, tamsiai ruda, palšai ruda, gelsvai ruda, plaušuota, žvynuota. Jaunų grybų lakšteliai pilkai rožinės, rausvos, senesnių rusvos, senų šokoladinės rudos spalvos, laisvi. Kotas 5-12 cm ilgio, lygus, į pagrindą storėjantis, kartais su gumbeliu ir pilkšvu rinkių, baltas. Trama balta, perpjovus arba
Nuodingasis pievagrybis Liaudyje vadinamas karbolio grybu, baltuoju šungrybiu. Tai labai nuodingas grybas, nors panašus į daugelį valgomųjų grybų. Juo apsinuodijus smarkiai pykina, sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla. Kepurėlė 7-15 cm skersmens, jauna iškili, senesnė paplokščia, nemėsinga, lygi, balta. Lkšteliai blankios rožinės, senesnių grybų rausvai rudos, senų šokoladinės rudos spalvos, siauri, tankūs, rausvi. Kotas 5-15 cm
