Matinis maitvabalis (Aclypaea opaca L.) Matinis maitvabalis pažeidžia cukrinius runkelius, burokėlius, bulves, liucerną, morkas, varpines kultūras. Iš pradžių jis išgraužia lapuose langelius, vėliau suėda visą lapą. Ant apgraužtų lapų paprastai matomos juodos kruopėtos šio kenkėjo išmatos. Pažeisti senesni augalai gali išleisti naujus lapus, o jauni, ypač daigai, per sausras dažnai žūva. Kenkia suaugę vabalai ir […]
Runkelinis skydinukas (Runkelinis skydinukas) Nors kenkia runkeliams ir burokėliams, bet dažniausiai minta balandomis ir balandunėmis. Graužia lapus — išėda juose langelius, skyles, kartais apėda lapų pakraščius. Neretai lieka tik lapų gyslos. Vabalai 6—7 mm ilgio. Jų kūno viršus rudai gelsvas ar žalsvas, išmargintas smulkiomis juodomis dėmelėmis. Antsparniai ir priešnugarėlė daug platesni už kūną, skydo pavidalo,
Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna) Kenkia runkeliams, burokėliams, rabarbarams, rūgštynėms, špinatams ir kitiems augalams. Apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams padžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni runkelių daigai gali žūti. Žalingiausios suaugusios spragės. Tai 1,5—2,3 mm ilgio tamsūs, metališkai žalio
Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus) Tai pavojingas polifaginis kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis cukrinius runkelius ir burokėlius. Čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir nudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo. Kenkia suaugėlės ir lervos. Suaugusi blakė 3—5 mm ilgio, siaura. Spalva labai nepastovi. Patelių kūno apačia žalsva, patinų ištisai juoda.
Pupinis amaras (Aphis Fabae) Šis kenkėjas dažniausiai pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus bei jų sekiojus, taip pat pupas. Gyvena jis ir ant piktžolių: dilgėlių, usnių. Iščiulpti burokėlių lapai susiraukšlėja, pažeisti augalai skursta, suserga suodlige. Sėklojų butonai ir žiedai nubyra, stiebai iškrypsta. Be tiesioginės žalos, pupiniai amarai pavojingi ir kaip virusinių ligų platintojai. Gali kenkti jie ir
Runkelinė nematoda (Heterpdera schachtii) Runkelinė nematodą labiausiai kenkia cukriniams runkeliams, nors pažeidžia ir burokėlius, pašarinius runkelius bei kryžmažiedžius augalus. Apniktų augalų lapai būna smulkūs, suglebę, šakniavaisiai apaugę daugybe smulkių šaknelių —„barzdoti”. Augalų derlingumas labai sumažėja. Gyvena runkelinės nematodos ant plonų šaknelių. Suaugusi patelė yra citrinos formos, gelsva arba ruda, 0,7— 1,0 mm ilgio ir 0,4—0,5
Salierinė margasparnė minamusė (Philophylla heraclei L.) Kenkia salierams, petražolėms, pastarnokams ir daugeliui kitų skėtinių augalų. Senesniuose salierų lapuose matomos stambios, plokščios, įvairios formos dėmės — minos. Iš pradžių jos būna balsvos, vėliau paruduoja. Žiūrint prieš šviesą, minose matomos kenkiančios lervos ir jų kruopėti juodi ekskrementai. Stipriau pakenkti lapai pirmiausia pagelsta, vėliau nudžiūsta. Salierinė margasparnė minamusė
Morkinė musė (Psila rosae) Kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musės lervos. Prapjovus pažeistą šakniavaisį, matomi ploni rudi pilni ekskrementų takai. Pažeisti šakniavaisiai būna kartūs ir
