Paprastasis žirninis vaisėdis (Laspeyresia nigricana) Pažeidžia žirnių, vikių, pelėžirnių grūdus ankštyse. Jų paviršiuje išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Neretai sužalojami visi ankštyje esantys grūdai. Salia pažeistų grūdų vikšrai palieka trupinėtas, voratinkliais apraizgytas išmatas. Iš paviršiaus pažeistas ankštis sunku atskirti nuo sveikųjų. Kenkia iki 12 mm ilgio gelsvi su tamsiai ruda galva ir priešnugarėlės skydu vikšrai. Jų […]
Pupelinis grūdinukas (Acanthoscelides obtectus) Pupelinis grūdinukas kenkia pupelėms, rečiau kitų ankštinių grūdams. Kai kenkėjai baigia vystytis ir išlenda į paviršių, pažeistuose grūduose matomos apskritos skylutės. Viename grūde jų gali būti kelios ar net keliolika. Suaugę vabalai 2,8—3,5 mm ilgio, platūs, kresni, rudai pilkšvi. Pigidijus, didesnė dalis pilvelio, antsparnių viršūnės, kojos ir dvylikanarės antenos vietomis gelsvai
Žirninis grūdinukas (Bruchus pisorum L.) Žirninis grūdinukas pažeidžia vien žirnių grūdus. Pažeidimo požymiai išryškėja tik žiemą, laikant grūdus saugyklose. Išlindus kenkėjui į paviršių, grūde lieka apvali skylutė. Prieš tai grūdo paviršiuje galima įžiūrėti apvalų tamsesnį langelį, nes grūdo minkštimas būna išėstas — likusi tik odelė. Pažeistų grūdų daigumas sumažėja iki 75%. Tokie žirniai netinka nei
Sitonai (Sitona Lincatus) Kenkia įvairiems ankštiniams augalams, labiausiai žirniams, pupelėms, vikiams ir lubinams. Pažeistų augalų lapų pakraščiuose būna išgraužtos gana taisyklingos pusiau apvalios iškandos. Gali jie apgraužti ir daigų augimo kūgelį. Per sausras pažeisti daigai paprastai nudžiūsta, o likę augalai skursta, lėtai auga, jų derlius gerokai sumažėja. Sitonai — tai 3—5 mm ilgio pilkšvi vabalai.
Žirninis tripsas (Kakothrips robustus) Žirninis tripsas pažeidžia žirnių, pupų, vikių ūglių viršūnes, butonus ir ankštis. Iščiulpti ūgliai lėtai auga, stiebai lieka žemi,, ant jų matomos juodų dėmelių pavidalo tripsų išmatos. Pažeisti butonai neišsiskleidžia, ankštys pasidaro sidabriško atspalvio, deformuojasi ir lieka tuščios. Kenkia suaugėliai ir lervos Suaugusios patelės 1,4— 1,8 mm ilgio, tamsiai rudos arba juodos
Žirninis amaras (Acyrthosiphon pisum Harr.) Kenkia žirniams, rečiau vikiams ir lęšiams. Pažeidžia ir ankštines žoles: dobilus, liucerną. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų, ūglių viršūnių ir žiedų. Iščiulpti lapai susiraukšlėja, stiebai neauga, lieka žemi, vaisių užuomazgos nubyra. Be to, šis kenkėjas platina virusines augalų ligas. Suaugę amarai iki 5,5 mm ilgio, žali, rečiau rusvai raudoni, besparniai
Rabarbarinis lapinukas (Phytonomus rumicis) Rabarbarinis lapinukas kenkia rabarbarams, rūgštynėms ir špinatams. Suaugę vabalai pažeidžia minėtų daržovių lapus ir žiedynus, išgraužia juose nedideles skyles. Lervos apgraužia rabarbarų ir rūgštynių šaknis. Vabalai 4—5 mm ilgio, pilkšvai gelsvi. Išilgai priešnugarėlės vidurio eina šviesi juostelė. Antsparniai padengti rudais arba pilkšvais sveikais ar kiek karpytais žvyneliais, su tamsiomis rudomis dėmelėmis
Runkelinė musė (Pegomyia hyosciami) Ši musė pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus: lapų parenchimoje išėda stambių dėmių pavidalo landas (minas). Dėmės iš pradžių esti balzganos, vėliau paruduoja ir ištrupa, pažeistų augalų lapai pasidaro skylėti. Kenkia begalvės ir bekojės gelsvos spalvos iki 7,5 mm ilgio runkelinės musės lervos. Priekiniame, smailesniame jų kūno gale matomi du juodi kabliški žandai,
