Kryžmažledžių daržovių gyslų bakteriozė (Kanthomonas campestris) Kopūstinis ksantomonas pažeidžia kopūstų sėklojų ir pirmamečių augalų vandens indus, todėl jie pajuoduoja. Sie požymiai ypač ryškūs lapų pakraščiuose. Lapalakštis nuo krašto link centro palaipsniui gelsta, džiūsta, raukšlėjasi, pasidaro tarytum permatomas. Perpjovus lapkotį, matomas tamsus vandens indų ratas. Liga kartais pradeda plisti, praėjus 2—3 savaitėms nuo kopūstų daigų pasodinimo […]
Kopūstų šlapiasis puvinys (Pectobacterium carotovorum) Abi šios bakterijos dažniausiai puola nusilpusius, mechaniškai sužalotus, kitomis ligomis sergančius augalus saugyklose, ypač jeigu ten šilta ir drėgna. Jos gali sukelti ir lauke augančių daržovių šlapiąjį puvinį. Drėgnu šiltu metu išoriniai kopūstų lapai ir kotai prie lapkočių pasidaro gleivėti, pūva. Puvinys palaipsniui apima gūžės vidų. Tokia gūžė sutęžta, skleidžia
Žiedinių kopūstų mozaika (Brassica virus 3) Liga išplitusi įvairiose šalyse. Kopūstų virusas 3 pažeidžia įvairias kopūstines daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus. Gali apkrėsti ir kitus kryžmažiedžius augalus. Mozaikos požymių ant žiedinių kopūstų atsiranda po 4— 5 savaičių nuo daigų pasodinimo. Pirmieji jų būna ryškesni ant jauniausių lapų, kurių gyslos, pradedant nuo pagrindo, pašviesėja, pasidaro gelsvai
Kopūstų juodoji žieduotoji mozaika (Brassica virus) Liga išplitusi visur, kur auginami kopūstai. Žinių apie jos paplitimą Lietuvoje nėra, nors su panašiais požymiais sergančių kopūstų pastebėta. Kopūstų virusas 1 puola ne tik kopūstus, bet ir įvairias kitas daržoves, gėles, vaistinius augalus, piktžoles, būtent ridikus, runkelius, griežčius, špinatus, aguonas, daržinę trūkažolę (endiviją), saulėgrąžą, pontinį rabarbarą, dumplainį, dvimetę
Smidrinė musė (Platyparea poeciloptera) Smidrinė musė puola smidrus. Pažeisti jaunesni ūgliai ar stiebai išsikraipo ir nudžiūsta, senesnių augalų stiebai nustoja augti, išsikraipo ir pagelsta. Pažeistų augalų stiebuose randamas išgraužtas išilginis takas. Kenkia be galvos ir be kojų balsvai gelsvos iki 10 mm ilgio smidrinės musės lervos. Jų jau galima rasti ką tik iš žemės išlindusių
Smidrinis lapgraužis (Crioceris duodecimpunctata) Smidrinis lapgraužis kenkia smidrams. Vabalai skeletuoja ar visai nuėda augalų lapus bei stiebus. Lervos graužia iš paviršiaus uogas ir lapus. Suaugę vabalai 5,0—6,5 mm ilgio. Jų priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, priešnugarėlė ir antsparniai rausvai geltonos arba oranžinės spalvos. Kiekviename antsparnyje yra 6 juodos dėmelės. Antenos, letenos, kojų sąnariai, krūtinė, skydelis, dažnai
Tuopinis-salotinis (salotinis šakninis) amaras (Pemphigus bursarius bursarius) Kenkia salotoms, rečiau morkoms. Pažeistos salotos lėtai auga, skursta, kartais gelsta ir vysta. Atsargiai išrovus jas su šaknimis, ant storesnių šaknų galima rasti kolonijas čiulpiančių amarų. Pažeistų augalų derlius būna labai mažas. Sparnuoti amarai žali, su rudu ar juodu piešiniu, besparnia (lervos ir nimfos) gelsvi ar net ryškiai
Žirninis gumbauodis (Contarinia pisi) Šis kenkėjas gadina žirnius, vikius ir lęšiukus. Pažeidžia žiedus ir ankštis. Tokie žiedai deformuojasi, paruduoja ir nukrinta. Pažeistų ankščių sienelės sustorėja, deformuojasi, sėklos būna mažos, raukšlėtos. Kenkia žirninio gumbauodžio 2—3 mm ilgio verpstės formos baltos lervos. Nors jos bekojės, bet gali šokinėti. Lervos vystosi žiedo viduje. Lėliukėmis virsta dirvoje. Antros generacijos
