Kopūstų fomozė (Phoma lingam) Kryžmažiedinis vingiagrybis puola visus augalų maitintojų organus įvairiu augimo laikotarpiu. Kartais ligos požymių atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir sukelti diegavirtę. Pažeisti audiniai žūva. Fomozės požymių (dėmių) gali būti ir ant daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau dažniausiai ji nualina sekiojus. […]
Kopūstų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet kuriuos organus. Iš kryžmažiedžių daržovių dažniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose. Lietingais metais pažeistų gūžinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai.
Miltligė dažniausiai serga griežčiai ir ropės, daug rečiau kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ant laukinių kryžmažiedžių augalų ši grybo forma nepasitaiko. Miltligė smarkiai gali išplisti sausą šiltą saulėtą vasarą. Ligos apimti lapai, lapkočiai, o sėklojų ir stiebai bei ankštaros vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Nors ji būna ant lapų
Kryžmažiedžių baltosios rūdys (Albugo candida) Baltosiomis rūdimis gali sirgti įvairūs kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ropės, krienai, valgomieji ir dirviniai ridikai, ridikėliai, garstyčios ir kt. Serga bet kurios vystymosi stadijos augalai. Labiausiai nukenčia daržovių sekiojai: lapai, lapkočiai, stiebai, žiedkočiai, ankštaros. Susirgusių augalų lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos stambios (iki 1 cm skersmens) šiek tiek iškilios, iš
Kopūstų netikroji miltligė (Peronospora brassicae) Netikrąja miltligė serga įvairūs kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai. Pažeidžiami daigai, suaugusių augalų bei sėklojų lapai, sėklojų stiebai ir ankštaros. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Ant sėklojų stiebų ir ankštarų dėmės tarsi išsiliejusios, be
Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) Šaknų gumbas yra labai žalinga, plačiai išplitusi liga. Juo gali sirgti kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus, dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug
Kopūstų diegavirtė (juodoji kojelė) (Olpidium brassicae) Kopūstų diegavirte dažniausiai sukelia kopūstinis paplaiskis, kartais ir kiti grybai: Rhizoctonia aderholdii (Ruhl.) Kolosch., Pythium debaryanum Hesse, Phoma lingam (Tode) Desm, Botrytis cinerea Pers., Fusarium sp. Kopūstų diegavirte serga kopūstų (gūžinių, žiedinių, Briuselio, pašarinių), ridikėlių daigai. Gali sirgti ir salotos, agurkai, pomidorai, tabakas, linai, avižos, kviečiai. Liga pažeidžia daigų
Žiedinių kopūstų bakteriozė (Pseudomonas maculicola) Būdingi šios bakteriozės požymiai — daugybė smulkių ( 1— 3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradžių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, žuvus audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais, netaisyklingos ir pagaliau susilieja. Žiūrint į nuskintą lapą prieš šviesą, aplink dėmeles
