Pomidorų lapų susisukimas Sergančių šia liga pomidorų lapai išilgai centrinės gyslos užsiriečia į viršų ir atrodo tartum vamzdeliai, būna trapūs, nenormaliai pastorėję, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė paraudusi. Susisuka visi lapai arba tik jų dalis (dažniau senesni, apatiniai). Sergantys augalai lėčiau auga, būna mažesni už sveikuosius, plonesniais stiebais, mažiau skaidytais lapais, todėl lapalakščio paviršius […]
Pomidorų vaisių sutrūkinėjimas Tai dažnai pasitaikanti šiltnamiuose fiziologinė liga. Jos priežastis — staigūs dirvos drėgmės pakitimai. Saulėtomis dienomis neužpavėsinus šiltnamių stiklų, dirva labai įšyla ir greitai išdžiūsta, paskui, gausiai palaisčius, į vaisius patenka tiek daug vandens, kad jų ląstelių sienelės, kartu ir vaisiaus luobelė, neatlaiko padidėjusio sulčių spaudimo ir suplyšta. Dažniausiai sutrūkinėja dar žali pomidorų
Pomidorų vaisių viršuninis puvinys Šia liga pomidorai serga šiltnamiuose (hidroponiniuose ir gruntiniuose), o sausais metais ir lauke. Kai kurių autorių nuomonės dėl vaisių puvimo priežasties yra prieštaringos. Vieni šią ligą priskiria prie parazitinių ir nurodo, kad ją sukelia Bacterium lycopersici Burgw., kiti laiko ją fiziologine liga, sukeliama nepalankių augimo sąlygų: aukštos temperatūros ir drėgmės trūkumo
Krienų ramuliariozė (Ramularia armoraciae) Krienų plantacijose ramuliariozė pasitaiko neretai. Tose šalyse, kur krienai auginami dideliuose plotuose (Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje), ji laikoma viena iš žalingesnių ligų. Lietuvoje ramuliariozė išplitusi ten, kur daugiau augalų auga vienoje vietoje. Krieninė ramuliarija, be krienų, dar gali parazituoti vaistinį rėžiukaitį (Cochlearia otficinalis L.). Kai kurie autoriai teigia, kad šis grybas
Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) (Cladosporium herbarum) Juodlige serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai augalai: javai, žirniai, pupos, lubinai, runkeliai, vaismedžiai ir daugelis kitų. Jos sukėlėjas dėl kokių nors priežasčių nudžiūvusiuose augalų audiniuose dažnai apsigyvena kaip saprofitas, nors kartais apninka ir parazituoja nusilpusius augalus. Labai dažnai žolinis juodgrybis apninka augalus tada, kai ant jų lapų pradeda maitintis amarai.
Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum) Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių daigai ir suaugę augalai. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Dažniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių tamsių dėmelių, o žiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos.
Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas puola įvairiausių augalų visus organus lauke, šiltnamiuose ir saugyklose. Iš kryžmažiedžių daržovių kekeriniu puviniu dažniausi serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Lauke jie suserga tik lietingais metais. Ant apsikrėtusių pūvančių gūžių arba sėklojų lapų (kartais ir ant ankštarų) atsiranda pilkšvas purus pelėsis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, sutęžta. Pilkasis kekeras
Kryžmažiedžlų juodoji dėmėtligė (altemariozė) (Alteinaria brassicae) Serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai ir kai kurios laukinės kryžmažiedžių šeimos žolės. Kopūstinis sausgrybis pažeidžia lapus, sėklojų stiebus ir ankštaras. Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja. Nors sausgrybiu labiausiai apsikrečia prie žemės prigludę
