Pomidorų maras (Phytophthoia iniestans) Maru serga pomidorai, bulvės ir baklažanai. Bulvinės fitoftoros yra keletas fiziologinių rasių, kurios skiriasi tuo, kad vienos puola tik bulves, kitos tik pomidorus, o kai kurios gali pažeisti tiek vienus, tiek kitus augalus. Bulvinė fitoftora pomidorus puola lauke ir šiltnamiuose. Ypač greitai ji išplinta atšalus orui rudenį. Lietingu oru lauke supūva […]
Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas vesicaloria) Juodąja bakterine dėmėtligė serga įvairaus amžiaus pomidorai inspektuose, šiltnamiuose ir lauke. Pirmuosius ligos požymius galima pastebėti ant skilčialapių. Tai smulkios juodos dėmelės, ištįsusios palei gyslas. Vėliau ant tikrųjų lapų atsiranda apskritų smulkių, iš pradžių tamsiai žalių, lyg pavandenijusių, paskui pajuostančių dėmelių. Panašių, tik pailgų dėmių būna ant stiebų ir
Pomidorų bakterinis vėžys Bakterinis vėžys yra reta liga. Serga įvairūs bulvinių šeimos augalai. Apsikrėtę pomidorai iš lėto vysta, pirmiausia žemutiniai lapai, paskui ir viršutiniai. Vystančių lapų pakraščiai užsiraito, lapalakštis pagelsta. Dažnai suglemba tik pusė lapo, o kita pusė lieka stangri, normalios spalvos (žalia). Kartais lapai vysta tik viename stiebo šone. Ant ligotų augalų stiebų ir
Pomidorų mikoplazmozės Mikoplazmos yra neseniai išaiškinti augalų ligų sukėlėjai, plintantys labai panašiai kaip virusai. Mikoplazmozių požymiai irgi dažniausiai panašūs į virusinių ligų, todėl gana ilgai šie sukėlėjai ir buvo laikomi virusais. Žalingiausia pomidorų mikoplazminė liga yra stolburas (anksčiau jos sukėlėju buvo laikomas Lycopersicum virus 5 ). Mūsų šiltnamiuose taip pat pasitaiko mikoplazmozėmis sergančių pomidorų, bet
Pomidorų lapų bronziškumas (Lycopersicum virus) Pomidorų virusas 3 yra plačios specializacijos, puola įvairių šeimų augalus. Iš kultūrinių augalų jo maitintojai gali būti pomidorai, bulvės, baklažanai, tabakas, paprika, žirniai, pupelės, kopūstai, salotos, salierai, jurginai, petunijos, cinerarijos, astrai ir kt. Mūsų sąlygomis šis virusas gali parazituoti šiltnamiuose auginamus pomidorus. Ligos požymiai priklauso nuo viruso štamo, pomidorų veislės
Pomidorų dryžlige (Nicotiana virus) Pomidorų dryžlige mūsų respublikoje serga šiltnamiuose auginami pomidorai. Jų stiebų bei lapkočių paviršiumi ir viduje eina rudi išilginiai dryžiai, ant lapų atsiranda rudų netaisyklingų dėmių. Žalių arba nokstančių vaisių paviršiuje išsivingiavusios gelsvos arba rudos sukamštėjusio audinio juostos, kurių būna ir vaisiaus viduje. Sergantys augalai dažniausiai džiūsta, nors kartais atsigavę vėl pradeda
Pomidorų lapų papartiškumas Šis virusas gali sukelti šiltnamiuose, dažniausiai plėveliniuose, auginamų pomidorų lapų papartiškumą. Liga pasireiškia tuo, kad vietoj normalių lapalakščių išilgai pagrindinės gyslos būna tankiai išsidėstę maži, be lapkočių, beveik vienodo dydžio lapeliai, panašiai kaip paparčio lapų. Viršūninis lapelis kartais atrodo kaip susiraitęs žalias siūlas. Kai kurių augalų požymiai būna mišrūs: dalis lapų kaip
Pomidorų paprastoji mozaika Serga šiltnamiuose ir lauke auginami pomidorai. Šiltnamiuose ligos požymių gali atsirasti ant jaunų ir suaugusių augalų. Jų jauniausi, viršūniniai lapai išmarginti netaisyklingomis tamsiai žaliomis ir šviesiai žalsvomis mozaikišką raštą sudarančiomis dėmėmis. Karštą, saulėtą dieną ligos požymiai dažniausiai pradingsta (užsimaskuoja). Tamsiai žali audiniai kartais būna kiek iškilūs, lapalakštis gali deformuotis. Ant senesnių lapų
