Kmyninė kandis (Depressaria nervosa) Kenkia kmynams, rečiau morkų, petražolių, pastarnokų ar kitų skėtinių augalų sėklojams. Birželio pradžioje išriedėję iš kiaušinių vikšrai iš pradžių minuoja lapo plokštę, paskui vidurinę gyslą, o dar vėliau įsigraužia į stiebą ir minta jo audiniais. Paskui jie pereina ant žiedynų, apraizgo juos voratinkliais, kartais net nugraužia žiedkočius, žiedus ir sėklas. Užaugę […]
Morkinė kandis (Depressaria depressella) Kenkia morkų, krapų, pastarnokų, kmynų ir kitų skėtinių šeimos augalų sėklojams. Sėklojų žiedynų skėtukų butonizacijos fazėje (birželio pabaigoje— liepos pradžioje) pasirodo pirmieji morkinės kandies vikšrai. Liepos mėn. jie nukandžioja žiedkočius, apgraužia butonus, žiedus ir neprinokusias sėklas, kartais ir lapus. Vikšrai apraizgo ir sutraukia į krūvą plonais voratinkliais skėtukus. Morkinės kandies drugių
Gluosninis-morkinis amaras (Cavariella aegopodii) Dažniausiai kenkia krapams, rečiau morkoms ir kitiems kultūriniams bei laukiniams skėtinių šeimos augalams. Apnikti amarų lapai ir augalų viršūnės susiraito, deformuojasi. Stipriau pakenkti augalai skursta, silpniau auga, jų žalios masės ir sėklų derlius labai sumažėja. Sparnuotų amarų galva ir krūtinė yra juodos spalvos, pilvelis žalias, su tamsiomis dėmėmis šonuose, besparnių kūnas
Morkinis amaras (Semiaphis dauci) Kenkia morkoms. Pažeidimas panašus j morkinės biakutės pažeidimą. Pakenkti lapai būna deformuoti, susigarbanoįę. Kenkėjai laikosi didelėmis kolonijomis šaknies kaklelio ir stiebelio bei lapų pamatų srityje. Labiau apnikti augalai silpnai auga, jų lapai būna užteršti cukringomis, lipniomis amaro išskyromis. Morkinis amaras dažnai pažeidžia ir sekiojus. Jo kolonijos randamos ant lapų, ūglių ir
Morkinė blakutė (Trioza viridula) Kenkia morkoms ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Suaugėliai, lervos ir nimfos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Dažniausiai būna pažeisti centriniai lapai. Jie lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja, deformuojasi ir dažnai pasidaro panašūs į petražolių lapus. Iščiulpti lapkočiai sutrumpėja. Pažeistų morkų šakniavaisiai būna smulkūs, barzdoti, kieti ir neskanūs. Labiau pažeisti sėjinukai
Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus) Kenkia svogūnams, česnakams, porams, dekoratyviniams svogūniniams augalams (tulpėms, narcizams). Gali gadinti morkų ir burokėlių šakniavaisius bei bulvių gumbus. Pažeisti augalai skursta, laiškų viršūnės vysta ir gelsta. Ropelės būna minkštos, pūva, dvokia. Kartais lieka vien jų sienelės. Ropelėse gegužės mėnesį ir birželio pradžioje randamos apie 11 mm ilgio be galvos ir be
Svogūninė musė (Delia (Hylemyia, Chortophila) antiqua) Kenkia svogūnams, česnakams, porams ir kitiems svogūniniams augalams. Pažeisti augalai skursta, neauga, laiškai vysta ir, pradedant viršūne, gelsta. Raunami laiškai nutrūksta, o ropelė lieka žemėje. Ropelės būna minkštos, papuvusios, dvokia. Jose randamos apie 10 mm ilgio baltos bekojės ir begalvės lervos, kurių priekinis kūno galas plonesnis, su dviem kabliškais
Svogūninė kandis (Acrolepia asseclella) Kenkia svogūnams, česnakams, porams. Pažeisti laiškai, ypač jų viršūnės, gelsta ir džiūsta. Laiškuose matomos šviesios išilginės netaisyklingos dėmės — minos. Svogūnų sėklojų neišsiskleidusių žiedynų žiedų užuomazgos būna išėstos, o žydint pagraužti žiedkočiai. Laiškų minkštimą minuoja, vėliau vidinę jų pusę graužia 8—11 mm ilgio gelsvai žali vikšrai. Vikšrų kūno paviršiuje yra rudų
