Svogūninis vakarinis paslėptastraublis () Kenkia svogūnams. Svogūnų laiškų išorėje matomi išilginiai pusiau permatomi ruoželiai, o vidinių sienelių minkštime būna išgraužtos išilginės juostelės. Išorinis laiško epidermis lieka nepaliestas. Stipriau pakenkti laiškai pagelsta, juose būna kenkėjo išmatų. Pažeisto laiško viduje kenkia apie 7 mm ilgio bekojės rudomis galvomis kiek sukumpusios gelsvos lervos. Užaugusios jos išgraužia skylutę prie […]
Svogūninė šakninė erkė (Rhyzoglyphus echinopus) Kenkia svogūnams, česnakams, tulpėms, lelijoms bei kitiems lelijinių šeimos augalams lauke, inspektuose, šiltnamiuose ir saugyklose. Aptinkama ant bulvių gumbų, apipuvusių morkų ir runkelių šaknų. Dažniausiai puola sužeistus ar nusilpusius augalus. Pažeistų ropelių sultingų lukštų išorinis sluoksnis būna patamsėjęs, atrodo lyg sutrūkinėjęs ir dažnai nubertas smulkiomis rudomis išgraužomis. Labiausiai pažeistas dugnelis.
Svogūninė stiebinė nematoda (Ditylenchus allii) Kenkia svogūnams ir česnakams, rečiau petražolėms, pastarnokams, ridikėliams, pomidorams, žirniams. Svogūnines daržoves gali gadinti ir sandėliuose. Pažeisti daigai lėtai auga, jų pirmasis lapelis išsipučia ir išsikraipo, vėliau deformuojasi pažeistų daigų laiškų pamatinės dalys. Masiškai apnikti daigai dažnai visiškai nudžiūsta. Tada nematodos pereina ant sveikų augalų. Pažeistų svogūnų ropelių paviršiuje atsiranda
Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) Agurkinis uodelis pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos nedidele juoda galva tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur
Agurkinė blakė (Halticus saltator) Dažniausiai pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkusr nors gali maitintis ir salierais, dilgėlėmis, balandomis bei kitokiais augalais. Gyvena ant lapų apatinės pusės, siurbia audinių sultis. Ant iščiulptų lapų pirmiausia atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, vėliau jie susiraito ir nudžiūsta. Tose vietose, kur agurkinių blakių būna daug, matomos juodų blizgančių dėmelių pavidalo jų išmatos ir
Moliūginis amaras (Aphis gossypii) Moliūginis amaras pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltadaržiuose. Rečiau jis randamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Amarai išskiria daug lipnių išmatų, kurios užteršia augalų
Bulvinis pelėdgalvis (Hydraecia micacea) Pažeidžia pomidorus, bulves, rečiau svogūnus, česnakus, runkelius, rabarbarus. Gali maitintis varnalėšomis, usnimis, kiečiais ir kitokiais augalais. Pomidorų stiebų šerdies apatinėje dalyje išgraužia takus. Tokie augalai staiga nuvysta ir nudžiūsta. Svogūnų ir česnakų pažeidžia ropeles, runkelių ir rabarbarų—lapkočius. Kenkia 30—40 mm ilgio rusvai pilki su rausvai ruda galva ir 8 poromis kojų
Bulvinė spragė (Psylliodes affinis) Kenkia bulvėms, pomidorams. Maitinasi ir kitais bulvinių šeimos augalais. Graužia lapus. Lapų minkštime išėda nedideles duobutes arba skylutes. Smarkiai pažeisti apatiniai pomidorų lapai gali nudžiūti. Daugiausia žalos padaro suaugėliai. Vabalai 2,0—2,8 mm ilgio, juodi, šokinėjantys. Jų užpakalinių kojų šlaunys sustorėjusios, priešnugarėlė, antsparniai, antenos ir kojos rusvos. Išilgai antsparnių siūlės eina juosva
