Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Smidrų rūdys (Puccinia asparagi) Liga išplitusi Šiaurės Amerikoje ir visoje Europoje. Daug žalos padaro šiltomis sausomis vasaromis. Smidrinės rudės visas raidos ciklas vyksta ant to paties augalo maitintojo. Pavasarį ant jaunų stiebų ir šakučių pasirodo gelsvos kelių mm dydžio spermogonės, o po 2 savaičių šviesiai oranžinės, išsidėsčiusios eilėmis išilgai stiebo ecidės. Tačiau šios stadijos gamtoje […]
Salotų netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel) Nors ši liga paplitusi visoje mūsų respublikoje, bet didesnių nuostolių paprastai nepadaro. Dažniau serga šiltadaržiuose auginamos salotos. Paprastasis salotgrybis puola daigus, suaugusias salotas ir sekiojus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Panašių požymių gali
Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė) (Rhizoctonia solani) Serga salotos, bulvės, pomidorai, agurkai, runkeliai, kopūstai, ankštiniai, taip pat įvairiausi kiti žoliniai ir sumedėję augalai, kurių priskaičiuojama apie 230 skirtingų rūšių. Bulvinis šašagrybis dažniausiai pažeidžia salotų daigus šiltadaržiuose, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja, patamsėja, persismaugia. Smarkiau sergantys daigai sukniumba ir nudžiūsta, o kartais
Salotų septoriozė (Septoria lactucae) Serga salotos ir kitos šios genties rūšys. Septoriozė labai išplitusi Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje Danijoje, Italijoje, Jugoslavijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Argentinoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Salotų geptoriozė pažeidžia daigus, suaugusias salotas ir sekiojus. Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą.
Pupelių askochitoze (Ascochyta boltshauseri) Tai palyginti siauros specializacijos grybas, parazituojantis pupeles ir pupas. Pupelių askochitoze mūsų respublikoje kol kas retai pasitaiko ir didesnės žalos nepadaro. Askochitoze serga visos antžeminės augalo dalys. Ant pažeistų pupelių lapų atsiranda apskritų arba netaisyklingų rusvų, tamsesniais centrais ir kraštais, iki 12 mm skersmens dėmių. Arčiau viena kitos besiformuojančios dėmės gali
Pupelių deguliai (Colletotrichum lindemuthianum) Tai labai išplitusi žalinga pupelių liga, dažna liga. Pupelinis deguliagrybis parazituoja visas antžemines augalo dalis. Iš apkrėstų sėklų išaugę daigai supūva, o likę silpnai auga ir sudaro ligos židinius. Susirgusių lapų gyslos ir greta esantis lapalakštis vietomis nuruduoja ir nudžiūsta. Taip susidaro pailgos arba apskritos rusvos, su tamsesniu apvadu dėmės. Lapkočiai
Pupelių juodligė (Cladosporlum herbarum) Žolinis juodgrybis yra pusiau saprofitinis grybas, dažniausiai puolantis nusilpusius augalus. Jis gali parazituoti įvairiausius žolinius ir kai kuriuos sumedėjusius augalus. Žolinių augalų gali pažeisti visas antžemines dalis ir sėklas, o sumedėjusių lapus, ūglius, kartais vaisius. Šis grybas yra vienas iš dažniausiai aptinkamų ir mūsų respublikoje. Juodligė ypač puola apniktas pupinio amaro
Pupelių kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas yra labai plačios specializacijos, gali parazituoti įvairiausius augalus vegetacijos metu ir saugyklose laikomas daržoves. Daug žalos jis padaro ir mūsų respublikoje. Nuo kekerinio puvinio pupelės smarkiau nukenčia vėsiomis lietingomis vasaromis, ypač tankūs pasėliai, taip pat vėjo blogai perpučiamose vietose, antroje vasaros pusėje ir blogai vėdinamose saugyklose laikomos per
