Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Kryžmažiedžlų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas puola įvairiausių augalų visus organus lauke, šiltnamiuose ir saugyklose. Iš kryžmažiedžių daržovių kekeriniu puviniu dažniausi serga kopūstai (gūžiniai ir žiediniai). Lauke jie suserga tik lietingais metais. Ant apsikrėtusių pūvančių gūžių arba sėklojų lapų (kartais ir ant ankštarų) atsiranda pilkšvas purus pelėsis. Pažeistos augalo dalys suminkštėja, sutęžta. Pilkasis kekeras […]
Kryžmažiedžlų juodoji dėmėtligė (altemariozė) (Alteinaria brassicae) Serga kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai, krienai ir kai kurios laukinės kryžmažiedžių šeimos žolės. Kopūstinis sausgrybis pažeidžia lapus, sėklojų stiebus ir ankštaras. Ant lapų iš pradžių atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, pasidaro rievėtos, apsitraukia rudai juodomis apnašomis, jų centrai paruduoja. Nors sausgrybiu labiausiai apsikrečia prie žemės prigludę
Kopūstų fomozė (Phoma lingam) Kryžmažiedinis vingiagrybis puola visus augalų maitintojų organus įvairiu augimo laikotarpiu. Kartais ligos požymių atsiranda ant ką tik pasodintų į lauką daigų. Tuomet grybas gali vystytis šaknyse bei šaknies kaklelyje ir sukelti diegavirtę. Pažeisti audiniai žūva. Fomozės požymių (dėmių) gali būti ir ant daigų lapelių bei lapkočių. Tačiau dažniausiai ji nualina sekiojus.
Kopūstų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Sklerotinio puvinio sukėlėjas labai plačios specializacijos. Parazituoja įvairiausių augalų bet kuriuos organus. Iš kryžmažiedžių daržovių dažniausiai puola kopūstus lauke ir saugyklose. Lietingais metais pažeistų gūžinių kopūstų išoriniai lapai, pradedant nuo viršūnių, pūva, sutęžta, pasidaro gleivėti. Tarp pūvančių lapų susidaro į vatą panaši balta grybiena, iš kurios išsiskiria skaidraus skysčio lašeliai.
Miltligė dažniausiai serga griežčiai ir ropės, daug rečiau kopūstai, ridikėliai, ridikai. Ant laukinių kryžmažiedžių augalų ši grybo forma nepasitaiko. Miltligė smarkiai gali išplisti sausą šiltą saulėtą vasarą. Ligos apimti lapai, lapkočiai, o sėklojų ir stiebai bei ankštaros vietomis arba ištisai apsitraukia balta grybienos valktimi, kuri vėliau pasidaro šviesiai rusvos spalvos. Nors ji būna ant lapų
Kryžmažiedžių baltosios rūdys (Albugo candida) Baltosiomis rūdimis gali sirgti įvairūs kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ropės, krienai, valgomieji ir dirviniai ridikai, ridikėliai, garstyčios ir kt. Serga bet kurios vystymosi stadijos augalai. Labiausiai nukenčia daržovių sekiojai: lapai, lapkočiai, stiebai, žiedkočiai, ankštaros. Susirgusių augalų lapų viršutinėje pusėje matomos apskritos stambios (iki 1 cm skersmens) šiek tiek iškilios, iš
Kopūstų netikroji miltligė (Peronospora brassicae) Netikrąja miltligė serga įvairūs kopūstai, griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai. Pažeidžiami daigai, suaugusių augalų bei sėklojų lapai, sėklojų stiebai ir ankštaros. Apsikrėtusių augalų lapų viršutinėje pusėje atsiranda gelsvų netaisyklingų dėmių. Apatinėje lapų pusėje jos būna apsitraukusios pilkšvomis arba balzganomis pakrikai pasiskleidusiomis apnašomis. Ant sėklojų stiebų ir ankštarų dėmės tarsi išsiliejusios, be
Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae) Šaknų gumbas yra labai žalinga, plačiai išplitusi liga. Juo gali sirgti kultūriniai ir laukiniai kryžmažiedžiai augalai: kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt. Ant apsikrėtusių augalų šaknų atsiranda įvairaus, dydžio išaugų, o šakniaplaukių būna mažai, todėl augalas nepajėgia apsirūpinti vandeniu bei maisto medžiagomis, kurių daug
