Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Pomidorų lapų papartiškumas Šis virusas gali sukelti šiltnamiuose, dažniausiai plėveliniuose, auginamų pomidorų lapų papartiškumą. Liga pasireiškia tuo, kad vietoj normalių lapalakščių išilgai pagrindinės gyslos būna tankiai išsidėstę maži, be lapkočių, beveik vienodo dydžio lapeliai, panašiai kaip paparčio lapų. Viršūninis lapelis kartais atrodo kaip susiraitęs žalias siūlas. Kai kurių augalų požymiai būna mišrūs: dalis lapų kaip […]
Pomidorų paprastoji mozaika Serga šiltnamiuose ir lauke auginami pomidorai. Šiltnamiuose ligos požymių gali atsirasti ant jaunų ir suaugusių augalų. Jų jauniausi, viršūniniai lapai išmarginti netaisyklingomis tamsiai žaliomis ir šviesiai žalsvomis mozaikišką raštą sudarančiomis dėmėmis. Karštą, saulėtą dieną ligos požymiai dažniausiai pradingsta (užsimaskuoja). Tamsiai žali audiniai kartais būna kiek iškilūs, lapalakštis gali deformuotis. Ant senesnių lapų
Pomidorų lapų susisukimas Sergančių šia liga pomidorų lapai išilgai centrinės gyslos užsiriečia į viršų ir atrodo tartum vamzdeliai, būna trapūs, nenormaliai pastorėję, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė paraudusi. Susisuka visi lapai arba tik jų dalis (dažniau senesni, apatiniai). Sergantys augalai lėčiau auga, būna mažesni už sveikuosius, plonesniais stiebais, mažiau skaidytais lapais, todėl lapalakščio paviršius
Pomidorų vaisių sutrūkinėjimas Tai dažnai pasitaikanti šiltnamiuose fiziologinė liga. Jos priežastis — staigūs dirvos drėgmės pakitimai. Saulėtomis dienomis neužpavėsinus šiltnamių stiklų, dirva labai įšyla ir greitai išdžiūsta, paskui, gausiai palaisčius, į vaisius patenka tiek daug vandens, kad jų ląstelių sienelės, kartu ir vaisiaus luobelė, neatlaiko padidėjusio sulčių spaudimo ir suplyšta. Dažniausiai sutrūkinėja dar žali pomidorų
Pomidorų vaisių viršuninis puvinys Šia liga pomidorai serga šiltnamiuose (hidroponiniuose ir gruntiniuose), o sausais metais ir lauke. Kai kurių autorių nuomonės dėl vaisių puvimo priežasties yra prieštaringos. Vieni šią ligą priskiria prie parazitinių ir nurodo, kad ją sukelia Bacterium lycopersici Burgw., kiti laiko ją fiziologine liga, sukeliama nepalankių augimo sąlygų: aukštos temperatūros ir drėgmės trūkumo
Krienų ramuliariozė (Ramularia armoraciae) Krienų plantacijose ramuliariozė pasitaiko neretai. Tose šalyse, kur krienai auginami dideliuose plotuose (Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje), ji laikoma viena iš žalingesnių ligų. Lietuvoje ramuliariozė išplitusi ten, kur daugiau augalų auga vienoje vietoje. Krieninė ramuliarija, be krienų, dar gali parazituoti vaistinį rėžiukaitį (Cochlearia otficinalis L.). Kai kurie autoriai teigia, kad šis grybas
Kryžmažiedžių juodligė (kladosporiozė) (Cladosporium herbarum) Juodlige serga įvairūs kultūriniai ir laukiniai augalai: javai, žirniai, pupos, lubinai, runkeliai, vaismedžiai ir daugelis kitų. Jos sukėlėjas dėl kokių nors priežasčių nudžiūvusiuose augalų audiniuose dažnai apsigyvena kaip saprofitas, nors kartais apninka ir parazituoja nusilpusius augalus. Labai dažnai žolinis juodgrybis apninka augalus tada, kai ant jų lapų pradeda maitintis amarai.
Kopūstų fuzariozė (Fusarium oxysporum) Fuzariozė gali sirgti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių daigai ir suaugę augalai. Sergančių augalų lapai pasidaro gelsvai žalsvi, vysta. Dažniausiai netolygiai vystosi ir pagelsta tik lapo dalis, nors kartais gelsta visas lapalakštis. Ant sergančių gelstančių lapų būna neryškių tamsių dėmelių, o žiūrint į lapą prieš šviesą, matomos šiek tiek patamsėjusios gyslos.
