Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Pomidorų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Šis plačios specializacijos parazitas gali pulti pomidorų stiebus ir vaisius. Jis plinta šiltnamiuose. Sklerotiniu puviniu pomidorai dažniausiai pradeda sirgti tose šiltnamių vietose, kur tarp stiklų atsiranda plyšių ir nuolat teka vanduo. Paprastai liga išryškėja tada, kai, pasodinus pomidorų daigus į nuolatinę augimo vietą, būna žema temperatūra ir jie lėtai šaknijasi. […]
Pomidorų vėžys (Didymella lycopersici) Pomidorų vėžiu gali sirgti ne tik pomidorai, bet ir kiti bulvinių šeimos augalai. Pomidorų vėžys plinta lauke ir šiltnamiuose. Apie jo žalingumą mūsų respublikoje duomenų labai mažai. Būdingi ligos požymiai pastebimi žemutinėje stiebo dalyje (prie žemės). Iš pradžių ten atsiranda mažų rudų įdubusių dėmelių su juodais taškeliais — piknidžiais. Jos pamažu
Pomidorų maras (Phytophthoia iniestans) Maru serga pomidorai, bulvės ir baklažanai. Bulvinės fitoftoros yra keletas fiziologinių rasių, kurios skiriasi tuo, kad vienos puola tik bulves, kitos tik pomidorus, o kai kurios gali pažeisti tiek vienus, tiek kitus augalus. Bulvinė fitoftora pomidorus puola lauke ir šiltnamiuose. Ypač greitai ji išplinta atšalus orui rudenį. Lietingu oru lauke supūva
Pomidorų juodoji bakterinė dėmėtligė (Xanthomonas vesicaloria) Juodąja bakterine dėmėtligė serga įvairaus amžiaus pomidorai inspektuose, šiltnamiuose ir lauke. Pirmuosius ligos požymius galima pastebėti ant skilčialapių. Tai smulkios juodos dėmelės, ištįsusios palei gyslas. Vėliau ant tikrųjų lapų atsiranda apskritų smulkių, iš pradžių tamsiai žalių, lyg pavandenijusių, paskui pajuostančių dėmelių. Panašių, tik pailgų dėmių būna ant stiebų ir
Pomidorų bakterinis vėžys Bakterinis vėžys yra reta liga. Serga įvairūs bulvinių šeimos augalai. Apsikrėtę pomidorai iš lėto vysta, pirmiausia žemutiniai lapai, paskui ir viršutiniai. Vystančių lapų pakraščiai užsiraito, lapalakštis pagelsta. Dažnai suglemba tik pusė lapo, o kita pusė lieka stangri, normalios spalvos (žalia). Kartais lapai vysta tik viename stiebo šone. Ant ligotų augalų stiebų ir
Pomidorų mikoplazmozės Mikoplazmos yra neseniai išaiškinti augalų ligų sukėlėjai, plintantys labai panašiai kaip virusai. Mikoplazmozių požymiai irgi dažniausiai panašūs į virusinių ligų, todėl gana ilgai šie sukėlėjai ir buvo laikomi virusais. Žalingiausia pomidorų mikoplazminė liga yra stolburas (anksčiau jos sukėlėju buvo laikomas Lycopersicum virus 5 ). Mūsų šiltnamiuose taip pat pasitaiko mikoplazmozėmis sergančių pomidorų, bet
Pomidorų lapų bronziškumas (Lycopersicum virus) Pomidorų virusas 3 yra plačios specializacijos, puola įvairių šeimų augalus. Iš kultūrinių augalų jo maitintojai gali būti pomidorai, bulvės, baklažanai, tabakas, paprika, žirniai, pupelės, kopūstai, salotos, salierai, jurginai, petunijos, cinerarijos, astrai ir kt. Mūsų sąlygomis šis virusas gali parazituoti šiltnamiuose auginamus pomidorus. Ligos požymiai priklauso nuo viruso štamo, pomidorų veislės
Pomidorų dryžlige (Nicotiana virus) Pomidorų dryžlige mūsų respublikoje serga šiltnamiuose auginami pomidorai. Jų stiebų bei lapkočių paviršiumi ir viduje eina rudi išilginiai dryžiai, ant lapų atsiranda rudų netaisyklingų dėmių. Žalių arba nokstančių vaisių paviršiuje išsivingiavusios gelsvos arba rudos sukamštėjusio audinio juostos, kurių būna ir vaisiaus viduje. Sergantys augalai dažniausiai džiūsta, nors kartais atsigavę vėl pradeda
