Pomidorų vėžys

Pomidorų vėžys (Didymella lycopersici)

Pomidorų vėžiu gali sirgti ne tik pomidorai, bet ir kiti bulvinių šeimos augalai. Pomidorų vėžys plinta lauke ir šiltnamiuose. Apie jo žalingumą mūsų respublikoje duomenų labai mažai. Būdingi ligos požymiai pastebimi žemutinėje stiebo dalyje (prie žemės). Iš pradžių ten atsiranda mažų rudų įdubusių dėmelių su juodais taškeliais — piknidžiais. Jos pamažu plečiasi ir gali apjuosti stiebą aplink. Piknidžių susidaro tiek daug, kad pažeista stiebo dalis atrodo ištisai pajuodusi. Dėmių vietose audiniai sutręšta, augalas nudžiūsta. Kartais pomidorinis dvyngrybis gadina ir vaisius (dažniau lauke). Ant jų atsiranda tamsiai rudų įdubusių sauso puvinio dėmių su rusvu apvadu ir daugeliu juodų piknidžių. Vėliau vaisiai susiraukšlėja, mumifikuojasi. Lapai dažniausiai būna sveiki. Palankios sąlygos ligai plisti yra žema temperatūra (apie +15 °C) ir rūgšti dirva.
Dėmėse esančiuose piknidžiuose būna daugybė bespalvių cilindriškų bukais galais, dviląsčių 8—11 x 3—4 mikronų dydžio arba vienaląsčių 6—7 x 3—3,5 mikronų dydžio piknosporų.
Kai kuriomis sąlygomis susidaro ir pseudoperiteciai. Pomidorinis dvyngrybis žiemoja su augalų liekanomis dirvoje, ant įvairaus inventoriaus, ant kuoliukų. Ligos plitimas su sėklomis abejotinas. Pirminė infekcija įvyksta arba iš dirvos, arba prisilietus augalui prie kuoliukų, špagato, dėžių.
Apsaugos priemonės. Beicuoti sėklas. Dezinfekuoti šiltnamių gruntą inventorių, kuoliukus, vidinį patalpų paviršių. Reguliariai skinti ir šalinti pūvančius vaisius. Ligai plintant lauke, laikytis sėjomainos, užarti augalų liekanas.

-

Leave a Reply

Taip pat skaitykite: