Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Pomidorų šaknų rudligė (Thielaviopsis basicola) Šis grybas parazituoja įvairius augalus: pupeles, žirnius, lubinus, agurkus, kai kurias gėles. Gali pulti ir šiltnamiuose auginamus pomidorus. Liga pasireiškia spontaniškai: sergantys augalai pradeda vysti, jų pašaknys pūva. Išrovus tokį augalą, matomos parudavusios, pūvančios, aptrauktos tamsiai ruda grybiena šaknys. Pamatinis šakniapūdis sudaro dvejopas sporas: endokonidijas ir egzokonidijas. Vienaląstės 6—26 x […]
Pomidorų verticiliozė (Verticillium alboatrum) Verticiliozė sergančių pomidorų lapai pradeda gelsti (dažnai tik viename lapalakščio šone), o jų kraštai parausta. Vėliau ant lapų išryškėja rudos dėmės su būdingu ryškiai geltonu apvadu. Ligoti augalai saulėtą dieną apvysta, o rytais ir ūkanotomis dienomis vėl atsigauna. Vytimo priežastis — mechaniškas vandens indų užsikimšimas grybo hifais ir jų išskiriamos nuodingos
Pomidorų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Kekeriniu puviniu pomidorai dažniausiai suserga šiltnamiuose baigiantis vegetacijai, ypač kai šalta ir apsiniaukę. Ant žalių ar pradėjusių nokti vaisių atsiranda šviesiai žalsvų apskritų, iš pradžių 0,2—0,5 cm skersmens, vėliau didėjančių dėmelių, kuriose matomi smulkūs rudi taškeliai — infekcijų vietos. Šioje stadijoje dėmės atrodo lyg vandeningos, todėl ši liga kartais dar
Pomidorų sausligė (juodasis puvinys) (Alternaria solani) Labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti liga. Pomidorų (bulvių) sauslige serga pomidorai, bulvės ir daugelis kitų bulvinių šeimos augalų. Ligos požymiai išryškėja ant žemutinių lapų: atsiranda rudų apskritų arba netaisyklingų, koncentriškai rievėtų 0,5—1,0 cm skersmens dėmių. Palankiu metu greit apsikrečia ir aukščiau esantys lapai, kartais lapkočiai bei stiebai. Vėliau
Pomidorų rudoji dėmėtligė (Cladosporium fulvum) Rudasis juodgrybis puola šiltnamiuose auginamų pomidorų lapus, ypač kai laistant ant jų patenka vandens. Pirmuosius ligos požymius nelengva pastebėti, nes jie būna ant žemutinių lapų: apatinėje jų pusėje iš šviesiai pilkšvų, vėliau paruduojančių apnašų susidaro lyg aksominės dėmelės. Tik vėliau viršutinėje lapalakščio pusėje atsiranda šviesiai žalsvų, vėliau gelstančių ir paruduojančių
Pomidorų šaknų antraknozė (Colletotrichum atramentarium) Antraknozė serga šiltnamiuose auginami pomidorai. Apsikrėtusių pomidorų viršūnės dieną vysta, o naktį vėl atsigauna, ir minėti požymiai pranyksta. Tačiau po kurio laiko pradeda vysti ir neatsigauna beveik visi lapai. Tokie augalai džiūsta, juos lengva išrauti, nes šaknys būna pažeistos: senųjų šaknų žievė sutrūkinėjusi ir vietomis nusilupusi net iki šerdies. Ant
Pomidorų vaisių rudasis puvinys (Phoma destructiva) Kai kuriuose kraštuose šis grybas puola pomidorų lapus, stiebus ir vaisius. Respublikoje aptinkamas tik ant vaisių. Rudasis puvinys prasideda pagrindinėje vaisiaus dalyje — prie vaiskočio — ir plinta nuo jo į visas puses vienodai. Vaisius puvinio vietoje įdumba (tik dėmės kraštai būna iškilę), parudavęs paviršius pasidaro nelygus. Jį iškilnoja
Pomidorų šviesmargė (Septoria lycopersici) Tai labai išplitusi liga. Ja pomidorai serga lauke ir šiltnamiuose. Pomidorinė septorija parazituoja ir kitus bulvinių šeimos augalus, nuo kurių gali apsikrėsti ir pomidorai. Pirmieji ligos požymiai atsiranda ant žemutinių lapų. Tai nedidelės (2—6 mm skersmens) apvalios arba netaisyklingos formos rudos dėmelės. Jų centras vėliau pašviesėja iki nešvariai baltos spalvos, o
