Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Agurkų baltoji mozaika (Cucumis virus 2 A) Nuo šio viruso mūsų respublikoje ir kitose vietovėse labiausiai nukenčia šiltnamiuose auginami agurkai. Manoma, kad Cucumis virus 2 A yra tik viruso Cucumis virus 2 forma. Šie abu labai artimi virusai gali parazituoti agurkus atskirai arba kartu. Kad paplitęs Cucumis virus 2 A, galima spręsti iš susirgusių agurkų […]
Agurkų žalioji mozaika (Cucumis virus 2) Parazituoja agurkinių šeimos augalus. Tai labai dažna ir žalinga agurkų liga. Mūsų respublikoje nuo jos labiau nukenčia hidroponiniuose šiltnamiuose antroje rotacijoje auginami agurkai. Iš apsikrėtusių sėklų išaugę jau 2 savaičių daigai gali turėti ligos požymių — gelsvų dėmelių. Paaugusių augalų ryškiausi ligos požymiai būna ant viršūninių lapų. Pirmiausia pašviesėja
Agurkų paprastoji mozaika (Cucumis virus 1) Tai labai plačios specializacijos, visur išplitęs virusas, parazituojantis apie 300 skirtingų agurkinių, ankštinių, bulvinių, skėtinių ir daugelio kitų šeimų augalų. Paprastąja mozaika mūsų respublikoje agurkai serga šiltnamiuose ir lauke. Ligos požymiai pradeda išryškėti maždaug po mėnesio nuo augalų pasodinimo. Ant lapų galima pastebėti smulkias šviesiai žalsvas, vėliau gelstančias ir
Agurkų stiebų plokščialigė (fasciacija) Agurkų stiebų plokščialigė mūsų respublikoje nedažnai aptinkama. Yra pasitaikę atvejų, kai ja sirgo agurkai visame šiltnamyje, o kitais metais tuose pačiuose šiltnamiuose sergančių augalų nebuvo pastebėta. Šią ligą sukeliančios priežastys dar nevisiškai aiškios. Augalų stiebų arba ir kitų organų plokščialigė yra retas reiškinys. Tai tokie augalo vystymosi sutrikimai, dėl kurių jie
Agurkų klimatligė Agurkų klimatligės priežastys — nepalanki augalams drėgmė, temperatūra ir šviesos režimas. Dėl drėgmės trūkumo greičiausiai suserga tokie agurkai, kurių šaknys silpnai išsivysčiusios, o antžeminės dalys vešlios. Saulėtomis dienomis jų viršūniniai arba ir visi lapai apvysta. Jeigu drėgmės dirvoje ir ore trūksta ilgai, augalai gali nudžiūti. Lapalakštis džiūsta ir nuruduoja pradedant nuo kraštų. Kai
Agurkų nekrozė Jos priežastis — fosforo, kalio arba magnio trūkumas. Trūkstant fosforo, agurkų lapuose padidėja cukraus koncentracija, todėl juose susikaupia daugiau antociano. Chlorofilas kartu su antocianu suteikia lapams melsvai žalią spalvą. Tokių augalų augimas sulėtėja, jie išleidžia nedaug šoninių ūglių, gali sunykti žiediniai butonai bei vaisių užuomazgos. Lapalakščiai išgaubtai išsilenkia Fosforo trūkumas greičiau ir labiau
Agurkų neparazitinė gelta Agurkų neparazitinės geltos priežastis — boro, chloro ar natrio perteklius. Šiltnamiuose tręšiant agurkus boro junginių turinčiomis trąšomis, gali susidaryti šio mikroelemento perteklius. Dėl to agurkų apatinių ir vidurinių lapų kraštai maždaug 4—5 mm pločiu gelsta, nulinksta žemyn ir nudžiūsta, o patys lapai išsigaubia. Chloro ir natrio į šiltnamius dažniausiai patenka su vandeniu
Pomidorų fuzariozė (fuzarinis vytulys) (Fusarium oxysporum) Ši liga mūsų respublikoje plinta šiltnamiuose. Pirmieji požymiai — gelstantys ir vystantys žemutiniai lapai. Vytimas palaipsniui plinta link viršūnės, lapai pradeda džiūti. Anksti apsikrėtę augalai dar nepradėję vysti būna mažesni už sveikuosius. Fuzariozės sukėlėjas, kaip ir menturgrybiai, plinta augalo apytakos elementais, todėl ir šia liga sergančių augalų stiebo pjūvyje
