Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Agurkų rauplės (Cladosporium cucumerinum) Rauplės yra labai išplitusi ir mūsų respublikoje dažna agurkų liga. Dažniausiai serga vaisiai, rečiau lapai ir stiebai (a). Lengviausia pastebėti sergančius vaisius. Infekcijų vietose atsiranda pavandenijusių dėmelių. Augalo epidermis ten plyšta ir atsiveria iki 5 mm dydžio Įdubusios žaizdelės, iš kurių sunkiasi gelsvas, greit kietėjantis skystis. Susirgę jauni vaisiai beaugdami deformuojasi. […]
Agurkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) Šis grybas yra labai plačios specializacijos, gali pulti įvairiausias daržoves ir daugelį kitų augalų jų vegetacijos metu ir saugyklose. Saugyklose nuo pilkojo kekero ypač nukenčia sultingos daržovės. Kekerinis puvinys labiau puola šiltnamiuose auginamus agurkus. Kekeriniu puviniu serga bet kurios augalo dalys. Pūdamos vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia vešliomis pilkšvomis apnašomis
Agurkų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Labai plačios specializacijos pusiau saprofitinis grybas, pūdantis įvairiausius žolinius augalus vegetacijos metu ir saugyklose laikomas daržoves. Mūsų respublikoje labiau nukenčia šiltnamiuose auginamos daržovės. Paprastoji sklerotinija pažeidžia šiltnamiuose auginamų agurkų šaknis, stiebus, lapkočius, lapus, vaisius ir ūsus. Jeigu pažeidžiamos šaknys arba stiebo apatinė dalis, vysta ir greitai žūva visas augalas. Kai
Agurkų sausasis pašaknio puvinys (Thielaviopsis basicola) Tai plačios specializacijos grybas, galintis parazituoti agurkus, aguročius, arbūzus, moliūgus, pomidorus, morkas, svogūnus, krienus, cikoriją ir kai kuriuos kitus augalus. Šia liga agurkai kartais serga ir mūsų šalies šiltnamiuose. Sausuoju pašaknio puviniu gali sirgti bet kurios vystymosi fazės agurkai. Dažniausiai liga išryškėja agurkams pradėjus derėti. Pamatinis šakniapūdis pažeidžia šaknis
Agurkų šaknų puvinys (Fusarium Rhizoctonia) Šaknų puvinys mūsų respublikos šiltnamiuose labai dažna, žalinga agurkų liga. Pasodinus šia liga apsikrėtusius daigus, agurkai suserga gana greitai. Paruduoja tik ką pradėjusių derėti (arba dar anksčiau) augalų šaknies kaklelis ir šaknys. Neilgai tiukus pagrindinė šaknis pasidaro tamsiai ruda, sutrūkinėja, o paviršiniai audiniai supūva. Apatiniai jų lapai saulėtomis dienomis apvysta,
Agurkų diegavirte (Pythium aphanidermatum) Šie ir kai kurie kiti pusiau parazitiniai grybai gali pulti įvairiausius augalus. Labiausiai nukenčia nepalankiomis sąlygomis augantys agurkų daigai. Jie gali sunykti vos prasikalę, dar nespėję pasiekti dirvos paviršiaus. Agurkų diegavirtė smarkiau išplitusi ir žalingesnė drėgno, vėsesnio klimato zonoje, taigi ir mūsų respublikoje. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio
Agurkų bakterinis vytulys (Erwinia toxica) Agurkų bakterinis vytulys yra labai žalinga agurkų, moliūgų, melionų ir aguročių liga. Mūsų respublikos kai kuriuose šiltnamiuose ji žinoma nuo 1975 m. Bakteriniu vytuliu gali sirgti bet kurios vystymosi fazės agurkai. Šiai ligai jautriausi ir labiausiai nukenčia jauni augalai. Susirgę jie sunyksta gana greitai, per 2—3 paras. Plisdamos augalo vandens
Agurkų bakteriozė (Pseudomonas lachrymans) Parazituoja bet kurios vystymosi fazės agurkinių šeimos augalus. Tai labai išplitusi agurkų liga. Daug žalos ji padaro ir mūsų respublikoje. Ant daigų skilčialapių pakraščių atsiranda rusvų mažų dėmelių. Besiplėsdamos jos gali susilieti ir apimti visą skilčialapį. Smarkiau susirgę daigai žūva. Paaugusių augalų pirmiausia nukenčia apatiniai lapai. Infekcijų vietose pastebimos šviesiai žalsvos,
