Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Svogūnų netikroji miltligė (Peronospora destructor) Serga svogūnai, česnakai ir porai. Si liga intensyviausiai plinta vidurvasaryje, kai orai drėgni, ūkanoti. Svogūninė peronospora pažeidžia laiškus, žiedkočius ir žiedynus. Labiausiai nukenčia svogūnų sekiojai. Ant laiškų pasirodo neryškios gelsvos dėmės. Drėgnu metu jos pasidengia puriomis pilkšvai violetinėmis, o vėliau, užpuolus dar ir kitiems parazitams,— juosvai rudomis apnašomis. Sergantys laiškai […]
Agurkų venturiozė (Venturia cucumerina) Ligos sukėlėjas labai plačios specializacijos. Laukuose ir daržuose jis parazituoja kryžmažiedžius, graižažiedžius, varpinius, lūpažiedžius, balandinius, o šiltnamiuose — agurkus, pomidorus ir salotas. Agurkų venturiozė mūsų respublikoje dar nepastebėta. Agurkams pradėjus žydėti arba jau ir derėti, ant stiebų, ūglių bei lapkočių gali atsirasti pavandenijusių, tartum išsiliejančių rusvų juostiškų dėmių (a). Jų paviršiuje
Agurkų askochitozė (Ascochyta cucumis) Askochitozė serga agurkai ir melionai. Mūsų respublikoje labai nukenčia šiltnamiuose auginami agurkai. Jeigu pažeidžiamas stiebas šaknies kaklelio srityje, daigai ir paaugę augalai sunyksta. Ant apsikrėtusių agurkų stiebų atsiranda pailgų įdumbančių pilkšvų sausų dėmių. Tose vietose audiniai išilgai plyšta ir iš jų sunkiasi rusvas kietėjantis skystis. Žuvusiuose augalo audiniuose susidaro daug smulkių,
Agurkų aniraknosė (Colletotrichum orbiculare) Antraknoze serga agurkai, moliūgai ir melionai. Lietuvojetai retoka agurkų liga. Agurkinis deguliagrybis pažeidžia visas bet kurio amžiaus augalo maitintojo antžemines dalis. Ant lapų atsiranda 2—3 cm skersmens kampuotai apskritų rausvai rusvų dėmių. Tose vietose lapalakštis sutrūkinėja. Ant vaisių, lapkočių ir stiebų dėmės būna įdubusios, rausvo atspalvio. Susiliejusios jos gali apimti gan
Agurkų trichoteciozė (Trichothecium roseum) Tai plačios specializacijos pusiau parazitinis grybas. Parazituoja agurkus, arbūzus, melionus, kanapes, runkelius, vynuoges, obelis, kriaušes ir kai kuriuos kitus augalus. Lietuvoje pasitaiko pavasariniuose šiltnamiuose, bet kol kas didesnės žalos nepadaro. Rausvasis kartuolis pažeidžia agurkų lapus, rečiau lapkočius, stiebus ir vaisius. Infekcijų vietose ant agurkų lapų atsiranda tamsiai pilkų dažniausiai kampuotų dėmių,
Agurkų verticiliozė (Verticillium alboatium) Verticiliozė serga įvairūs žoliniai ir sumedėję augalai. Nuo jos labiausiai nukenčia hidroponiniuose šiltnamiuose auginami agurkai. Agurkams pradėjus žydėti arba ir kiek vėliau pastebimi pavieniai verticiliozė sergantys augalai. Jie paprastai būna išaugę iš šia liga apsikrėtusių sėklų. Lapalakštis nuo kraštų tartum pavandenija, pasidaro blyškiai žalias, gelsta, paruduoja arba visai išbąla. Pažeidimas plinta
Agurkų alternariozė (Alternaria cucurbitae) Šis grybas parazituoja agurkus ir melionus. Pažeidžia jų lapus. Alternariozė kai kuriuose šiltnamiuose, ypač ten, kur dėl drėgmės trūkumo būna apvytusių augalų, padaro nemaža žalos. Iš pradžių ant senesnių lapų pastebimos nedidelės kampuotos gelsvai rusvos dėmelės. Jos greit didėja, ir gali susidaryti didelės kampuotos arba apskritos dėmės, apjuostos pageltusiu lapalakščiu. Susiliejusios
Agurkų sausligė (kregždenos) (Corynespora melonis) Serga agurkai ir arbūzai, tiek lauke, tiek šiltnamiuose bei inspektuose. Arbūzinis kregzdėtis gali pažeisti visas antžemines augalo dalis. Pirmieji ligos požymiai — gelsvos arba rusvos dėmelės ant skilčialapių. Stipriau ligos pažeisti daigai sunyksta. Ant pažeistų lapų atsiranda kampuotai apskritų rausvų arba gelsvų, tamsesniu apvadu dėmių, kurios vėliau pasidaro rudai pilkšvos.
