Daržovių ligos, jų nustatymas, apsaugos priemonės.
Morkų šlapiasis puvinys (Erwinia carotovora) Pūva įvairūs augalai, ypač daržovių sultingi organai, vegetacijos metu ir laikymo vietose. Saugyklose šia liga serga morkos, svogūnai, kopūstai, ropės, ridikai, pomidorai, bulvės, agurkai ir kitos daržovės. Ant apsikrėtusių morkų atsiranda tamsių vandeningų dėmių. Dažniausiai pradeda pūti galvutė, rečiau kitos šakniavaisių dalys. Pažeisti audiniai suminkštėja, sutęžta, skleidžia nemalonų kvapą. Puvinio […]
Svogūnų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) Serga svogūnai, salierai, petražolės, morkos, agurkai, kopūstai, pomidorai, ropės, griežčiai ir kitos daržovės. Liga labai išplitusi. Ja daržovės neserga tik sauso klimato šalyse. Mūsų respublikoje ypač žalinga drėgnais metais. Paprastoji sklerotinija plinta lauke vegetacijos metu ir žiemą laikymo vietose. Saugyklose, kai yra pakankamai drėgmės, labai greitai supūva daug svogūnų. Vasaros
Svogūnų fuzarlozė (Fusarium oxysporum) Serga svogūnai, česnakai ir porai. Lietuvoje svogūnų fuzariozė labai paplitusi. Smailiasporis lielius pažeidžia visas augalo dalis lauke ir svogūnų ropeles saugyklose. Svogūnų laiškų viršūnėlės pradeda staiga gelsti. Augalų šaknys suplonėja, supūva, todėl svogūnai lengvai išsirauna, ropelės pasidaro minkštos, vandeningos, audiniai iš vidaus rausvai arba pilkšvai rudos spalvos, apsitraukia vešliomis baltomis, rečiau
Svogūnų galveninis puvinys (Aspergillus niger) Serga svogūnai, žirniai, pupelės, pomidorai, morkos, runkeliai ir kiti augalai. Mūsų respublikoje liga plinta saugyklose, bet jos daroma žala mažai tyrinėta. Kaip nurodo E. Pranaitienė, R. Žuklienė ir J. Pažarauskienė (1973), iš penkis mėnesius palaikytų šaldytuve svogūnų ropelių net iki 8,1% rasta užsikrėtusių galveniniu puviniu. Svogūnai pūva sausuoju puviniu, traukiasi,
Svogūnų pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum) Serga svogūnai, česnakai, tulpės, hiacintai, obelys, kriaušės, vynmedžiai ir kiti augalai. Pelėjūninis puvinys plinta saugyklose. Ant svogūno dugnelio arba lukštų atsiranda rusvų vandeningų, vėliau raukšlėtų puvinio dėmių. Česnakų skiltelės įdumba. Iš pradžių dėmes dengia baltos grybienos apnašos (dažnai išsidėsčiusios koncentriškai), vėliau pasirodo žalsvai melsvos dulkingos karputės. Grybiena gerai išsivysčiusi ir
Svogūnų rūdys (Puccinia allii) Nuo rūdžių daugiausia nukenčia žieminiai svogūnai ir tuščialaiškiai bei laiškiniai česnakai, porai. Ant pažeistų, pageltusių svogūnų laiškų atsiranda įvairių spalvų sporų telkinių: pavasarį oranžinės ecidės su ecidiosporomis, vasarą — rausvai geltoni apskriti arba pailgi uredosorai. Vėliau uredosorai plyšta ir pro susidariusį plyšelį išbyra sporos. Rudeniop susidaro apskriti arba pailgi, gana dideli,
Svogūnų kekerinis puvinys (Botrytis allii) Serga svogūnai ir česnakai. Tai žalingiausia ir labiausiai išplitusi svogūnų liga. Mūsų respublikoje kekerinis puvinys labai plinta saugyklose, kur supūva daug ropelių. Jeigu brendimo metu nepalankus oras, svogūnai užsikrečia dar lauke per lapus, iš kurių grybiena patenka į ropeles. Iš pradžių ant svogūnų atsiranda įdubusių dėmių, vėliau suminkštėja kaklelis. Jį
Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis, juoduliai) (Stemphyllium allii) Serga svogūnai, česnakai, porai ir kiti augalai. Lietuvoje svogūnų stemfiliozė labai paplitusi. Paišgrybiai gali pažeisti svogūnų lapus, sėkloj ų žiedkočius, gali žūti ir jauni daigeliai. Tai antriniai, sąlygiški parazitai. Dažniausiai jie užpuola netikrosios miltligės pažeistus audinius ir aptraukia juos juosvai rudomis apnašomis, sudarytomis iš konidijakočių ir konidijų. Stemfiliozė
Svogūnų stemfiliozė (juodasis pelėsis, juoduliai) Read More »
