Agurkų aniraknosė (Colletotrichum orbiculare)
Antraknoze serga agurkai, moliūgai ir melionai. Lietuvojetai retoka agurkų liga.
Agurkinis deguliagrybis pažeidžia visas bet kurio amžiaus augalo maitintojo antžemines dalis. Ant lapų atsiranda 2—3 cm skersmens kampuotai apskritų rausvai rusvų dėmių. Tose vietose lapalakštis sutrūkinėja. Ant vaisių, lapkočių ir stiebų dėmės būna įdubusios, rausvo atspalvio. Susiliejusios jos gali apimti gan didelę vaisiaus ar kito organo dalį. Sergantys vaisiai deformuojasi, būna neskanūs, netinkami maistui, juose išauga apkrėstos sėklos. Jeigu antraknoze pažeidžia stiebo apatinę dalį, augalas gali sunykti.
Ligos pažeistose vietose ir ypač ant vaisių susidaro grybo acervuliai, kurių paviršių padengia rausvos spalvos konidijų masė. Vėliau gali susidaryti ir grybo mikroskleročiai. Konidijos pailgai ovalios, 13—15 x 4—5 mikronų dydžio. Jomis augalai apsikrecia, kai temperatūra nuo
+ 4 iki +30 °C. Konidijos išplinta laistant augalus ir lietingu vėjuotu oru. Agurkai antraknoze lengviau apsikrecia ir ligos požymiai greičiau atsiranda šiltu drėgnu oru. Grybas žiemoja augalų liekanose arba ir be jų, taip pat apkrėstose sėklose.
Apsaugos priemonės. Laikytis sėjomainos. Sėklas imti tik iš sveikų augalų. Sėti terminiu ir cheminiu būdu beicuotą sėklą. Dezinfekuoti inspektus bei šiltnamius ir jų žemę. Šalinti pirmuosius, susirgusius augalus, o vėliau — sergančias augalų dalis. Vengti per didelio oro drėgnumo. Pastebėjus pažeistų augalų, židiniuose purkšti fungicidu.